 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
|
Rapolas RAILA
|
|
Gimimo data: 1923-01-01 Gimimo vietovė: Vivonių k. (Kėdainių r.) Trumpai: Pedagogas lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, kultūros organizatorius, laisvės gynėjas |
2023-08-31 | Spausdinti
Tėvai: Rapolas Raila ir Ona Janušauskaitė-Railienė (1860–1948) – žemdirbė, 1948 m. tremtinė, mirusi tremtyje Igarkoje. Buvo jauniausias vaikas šeimoje. Broliai ir sesuo: Bronislovas Raila (1904–1973) – žemdirbys, 1948–1967 m. tremtinys Krasnojarsko krašte (Rusija), Vladas Raila (? – apie 1968) – pedagogas, Stasė Railaitė-Eimontienė (1915–?) – 1948–1957 m. tremtinė Krasnojarsko krašte (Rusija), ir Jonas Raila (1919–1944) – laisvės gynėjas partizanas, miręs kalėjime.
1929–1933 m. mokėsi Joknių (Kėdainių r.) pradinėje mokykloje. 1933–1934 m. gyveno namuose ir dirbo tėvų ūkyje. Tuo metu laisvalaikiu R. Raila pradėjo rašyti eilėraščius, keletą jų publikavo vaikų žurnalas "Žvaigždutė". 1934–1940 m. jis baigė Ramygalos (Panevėžio r.) progimnaziją. 1940–1942 m. nuo trečiojo kurso jis mokėsi Ukmergės mokytojų seminarijoje ir ją baigė, įgydamas pradinių klasių mokytojo specialybę. Mokydamasis seminarijoje, dalyvavo literatūrinėje veikloje. 1942–1943 m. R. Raila dirbo Kamerūnų (Varėnos r.) pradžios mokyklos vedėju, 1943–1944 m. buvo Dubingių (Molėtų r.) pradžios mokyklos mokytojas. 1944 m. vasarį palikęs mokyklą, jis nuvyko į Marijampolę ir buvo P. Plechavičiaus buriamos Vietinės rinktinės savanorių karo mokyklos 4-osios kuopos kursantas. 1944 m. gegužę paleistas atostogų, jis grįžo į gimtinę ir gyveno Dargužiuose. Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje R. Raila dalyvavo pasipriešinimo kovoje. 1944 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais jis dalyvavo neorganizuotuose išpuoliuose prieš sovietinius aktyvistus, nuo 1944 m. rugsėjo buvo Igno Plankio vadovaujamo būrio partizanas, dalyvavo kovinėse operacijose, kurias organizavo Lietuvos laisvės armijos Ukmergės apskrities I rajono vadas Danielius Vaitelis. 1944 m. rudenį pablogėjus sveikatai, iš partizaninės kovos jis pasitraukė ir suklastojęs dokumentus įsidarbino ir 1944–1948 m. dirbo Radviliškių (Panevėžio r.) pradinės mokyklos mokytoju. Išvykęs dirbti į tuometinį Krekenavos valsčių, jis išvengė sovietinių represijų ir tremties, bet ir toliau palaikė ryšius tiek su Krekenavos krašto, tiek ir su savo gimtinės partizanais. Nuo 1948 m. iki gyvenimo pabaigos R. Raila gyveno ir dirbo Anykščių rajone. 1948–1949 m. R. Raila dirbo Traupio pradinės mokyklos vedėju. Pertvarkius šią mokyklą į septynmetę, 1949–1954 m. jis buvo Traupio septynmetės mokyklos direktorius. 1948 m. rudenį Traupio mokykloje jis įrengė slėptuvę, kur visą žiemą slėpėsi būrelis partizanų.
Jis neakivaizdžiai baigė Vilniaus pedagoginio instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo išsilavinimą. 1954–1962 m. jis buvo Viešintų vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, 1954–1955 m. trumpai ėjo ir šios mokyklos direktoriaus pavaduotojo mokymo ir auklėjimo reikalams pareigas, bet iš jų buvo atleistas kaip politiškai nepatikimas. 1962–1964 m. R. Raila dirbo Ažuožerių aštuonmetėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju, 1964 m. kelis mėnesius pavadavo šios mokyklos mokymo dalies vedėją. 1964–1968 m. jis buvo Anykščių neakivaizdinės vidurinės mokyklos mokytojas. Paskirtas 1964 m. gegužės 16 d., 1964–1968 m. R. Raila dirbo Anykščių rajono kultūros namų direktoriumi, kol savo iniciatyva šių pareigų atsisakė. 1968–1972 m. jis dirbo Anykščių rajono Liaudies švietimo skyriuje metodinio kabineto metodininku. 1972–1983 m. R. Raila dirbo Anykščių Jono Biliūno vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju, buvo jaunųjų literatų būrelio vadovas, kol išėjo į pensiją. Šioje mokykloje jis išleido keturias savo auklėtinių abiturientų laidas (1973, 1977, 1978 ir 1981 m.). Vasaros atostogų metu jis būdavo nuolatinis moksleivių darbo ir poilsio stovyklų Anykščių medelyne vadovas, organizuodavo moksleivių kraštotyros veiklą. 1984–1986 m. jis dar dirbo Anykščių rajono mokyklose pavaduojančiuoju mokytoju: Jono Biliūno vidurinėje mokykloje (1984 m. balandį ir rugsėjį–spalį, 1986 m. vasarį–kovą), Antano Vienuolio vidurinėje mokykloje (1985 m. sausį–vasarį, 1986 m. vasarį–kovą ir spalį), Anykščių 3-ojoje vidurinėje mokykloje (1985 m. balandį ir 1986 m. rugsėjį), Burbiškio aštuonmetėje mokykloje (1985 m. kovą–balandį) ir Ažuožerių aštuonmetėje mokykloje (1986 m. balandį–gegužę). R. Raila buvo pripažintas ginkluoto pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms dalyviu, jam suteiktas kario savanorio statusas, jam buvo skirta I laipsnio valstybinė pensija (2001 m.). Jis buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2002 m.). Susituokė 1948 m., žmona Anelė Kazlauskaitė-Railienė (1927–2015) – pedagogė pradinių klasių mokytoja. Vaikai: Nijolė Railaitė (g. 1949 m.) – skaitmeninių technologijų inžinierė ir Rimvydas Raila (g. 1953 m.) – energetikos inžinierius. Mirė 2010 m. rugpjūčio 9 d. Anykščiuose. Palaidotas Anykščių naujosiose kapinėse. Kapą ženklina vertikali rusvo šlifuoto akmens figūrinė plokštė su iškaltu įrašu: "Rapolas Raila / 1923–2010 / Anelė Railienė / 1927–2015". |