Albinas MILČIUKAS
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Tigras
Gimimo data: 1922-00-00
Gimimo vietovė: Svėdasai (Anykščių r.) »

Trumpai:
Laisvės gynėjas, partizanų būrio vadas, literatas poetas, fotografas, tremtinys

2013-08-21   |   Spausdinti

Tėvas Feliksas Milčiukas.

Mokėsi Svėdasų progimnazijoje. Nuo 1941 m. gyveno Panevėžyje.

1942–1944 m. A. Milčiukas buvo mobilizuotas į vokiečių kariuomenę Vermachtą, tarnavo transporto kuopoje. 1944 m. pasitraukęs iš kariuomenės, tapo P. Plechavičiaus buriamos Vietinės rinktinės kariu. Išformavus rinktinę, 1944 m. vasarą grįžo į Panevėžį.

Netrukus A. Milčiukas buvo mobilizuotas į sovietinę kariuomenę, buvo 16-osios lietuviškos divizijos karys. Sužeistas kautynėse prie Tilžės, jis gydėsi Rygos (Latvija) ligoninėje. 1944 m. žiemą pabėgo iš sovietinės kariuomenės, slapstėsi pas gimines Vosgėlių kaime (Anykščių r.).

1945 m. pradžioje A. Milčiukas tapo Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos Perkūno būrio, kuriam vadovavo Jurgis Urbonas-Lakštutis, partizanu. Dalyvavo susirėmimuose su kariuomene ir keliose kautynėse, išsiskyrė kaip patyręs kovotojas.

Vėliau jis tapo Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanu. Rinktinės vadas Antanas Slučka-Šarūnas parinko jam Tigro slapyvardį. 1945 m. rudenį A. Milčiukas-Tigras buvo sunkiai sužeistas ir suimtas, bet pabėgo iš Utenos ligoninės.

1947 m. A. Milčiukas buvo paskirtas partizanų būrio vadu, veikė Troškūnų, Surdegio ir Viešintų (Anykščių r.) apylinkėse. 1948 m. jis tapo Jovaro kuopos štabo žvalgybos ir ryšių skyriaus viršininku, nuo 1949 m. buvo Deimanto rajono štabo žvalgybos ir ryšių skyriaus viršininkas.

1949 m. lapkričio 20 d. Anykščiuose jis buvo suimtas, ilgai ir žiauriai tardytas Vilniuje, saugumo rūmuose, paskui nuteistas 25 metams lagerio ir po to 5 metams be piliečio teisų.

1950–1956 m. A. Milčiukas kalėjo Karagandos ir Džezkazgano (Kazachstanas) lageriuose, ten artimai bendravo su to paties likimo Aleksu Velaniu. 1956 m. bausmė buvo peržiūrėta, jis paleistas iš įkalinimo vietos ir grįžo į Lietuvą.

1956–1962 m. A. Milčiukas gyveno Panevėžyje, bet buvo nuolat sovietinės valdžios persekiojamas.

1962 m. jis grįžo į Karagandos akmens anglies kasyklas ir ten dirbo šachtose.

Partizanaudamas A. Milčiukas turėjo fotoaparatą ir fotografuodavo kovos draugus, sukaupė nuotraukų albumą, nors 1944–1946 m. partizanų vadovybė dėl konspiracijos tai draudė.

Jis taip pat sukūrė 11 apsakymų, daug eilėraščių, 1945–1956 m. su pertraukomis rašė dienoraštį, kuriame apie save ir partizaninę kovą beletrizuotai pasakojo trečiuoju asmeniu.

Mirė 1968 m. Karagandoje (Kazachstanas) – žuvo per avariją šachtoje. Palaidotas Karagandoje.