Juozas LAPIENIS
  Gimimo data: 1938-06-01
Gimimo vietovė: Daujočių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Mokslininkas biologas, veterinarijos gydytojas toksikologas, pedagogas, patentų specialistas, žurnalistas, visuomenininkas

2014-06-14   |   Spausdinti

Tėvai: Balys Lapienis (1913–1993) iš Legų ir Domicėlė Šlapelytė-Lapienienė (1909–1941) iš Puroniškio – valstiečiai žemdirbiai. Augo su dviem broliais: Jonas Lapienis (1938–2009) – agronomas ir Gintautas Lapienis (g. 1941 m.) – darbininkas. Motinai anksti mirus ir tėvui vėl vedus, užaugo su įmote Gene Gražyte-Lapieniene (1920–1989) – žemdirbe ir jų dukra Nijole Lapienyte-? (g. 1945 m.) – medike.

Nuo 1945 m. mokėsi Daujočių pradinėje mokykloje, 1957 m. baigė Svėdasų (Anykščių r.) vidurinę mokyklą. 1957–1962 m. studijavo Lietuvos veterinarijos akademijoje, įgijo veterinarijos gydytojo išsilavinimą.

1962–1963 m. J. Lapienis dirbo "Valstiečių laikraščio" redakcijos gyvulininkystės skyriuje korespondentu, 1963–1969 m. buvo Vilniaus mėsos kombinato vyriausiasis veterinarijos gydytojas.

Nuo 1969 m. J. Lapienis dirba mokslinį darbą mikrotoksikologijos srityje. 1969–1973 m. jis tęsė studijas Lietuvos veterinarijos mokslinio tyrimo instituto aspirantūroje. 1974 m. Lietuvos žemės ūkio akademijoje jis apsigynė kandidatinę disertaciją "Toksinio grybo Fusarium Sporotrichiella Var. Sporotrichioides poveikis kiaulių organizmui ir kai kurios priemonės skatinančios atstatomuosius procesus organizme", 1993 m. nostrifikuotas biomedicinos mokslų, biologijos daktaras.

1972–1973 m. jis dirbo Lietuvos veterinarijos mokslinio tyrimo institute vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, 1973–1975 m. – Enzimologijos mokslinio tyrimo institute vyresniuoju moksliniu bendradarbiu mikrobiologu, 1975–1980 m. – vyresniuoju moksliniu bendradarbiu patentininku.

1975 m. J. Lapienis toliau studijavo Lietuvos visuomeniniame patentiniame institute, o 1975–1976 m. baigė aspirantūros studijas Maskvos (Rusija) centriniame patentiniame institute, kur įgijo aukštąjį patentinį išsilavinimą su teisiniais, ekonominiais ir finansiniais pagrindais pramoninės nuosavybės srityje. Jis yra 6 išradimų autorius, Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro patentinis patikėtinis.

Nuo 1981 m. jis dirbo Lietuvos veterinarijos akademijoje Vidaus ligų katedros dėstytoju. 1981–1984 m. jis buvo asistentas, vėliau – docentas, kol išėjo į pensiją.

J. Lapienis parašė ir išleido vadovėlį aukštųjų mokyklų veterinarijos specialybių studentams  "Toksikologija" (su Jonu Butkumi ir Ipolitu Antanu Palčiausku, 1987 m.), išleido mokomąjį leidinį "Gyvulių apsinuodijimai" (su kitais autoriais, 1990 m.), taip pat paskelbė per 30 mokslinių straipsnių gyvulių apsinuodijimo, gydymo, fermentų veikimo klausimais.

Lietuvos Atgimimo metais J. Lapienis dalyvavo visuomeninėje veikloje, buvo aktyvus 1991 m. sausio nacionalinio pasipriešinimo karinei prievartai dalyvis. Jis buvo Lietuvai pagražinti draugijos valdybos narys, yra šios draugijos Garbės narys. Jis yra aktyvus svėdasiškių kraštiečių sambūrių organizatorius ir dalyvis, nuo 1991 m. – tradicinių kasmetinių "Vaižganto skaitymų" Svėdasų krašte rengėjas. Jo iniciatyva iš Vilniaus į Svėdasų kraštą buvo perkelta kasmetinės tradicinės Lietuvos rašytojų ir Lietuvos žurnalistų sąjungų Vaižganto premijos įteikimo šventė – Vaižgantinės. Jo iniciatyva Juozo Tumo-Vaižganto gimtojoje sodyboje Maleišiuose kuriamas skulptūrų parkas.

J. Lapienis apdovanotas Svėdasų seniūnijos įsteigta Mažąja Vaižganto premija už kūrybinius nuopelnus Svėdasų kraštui (2011 m.).

Laisvalaikį skiria moksliniam tiriamajam darbui, visuomeninei politinei veiklai, literatūrinei kūrybai ir publicistikai.

Vedė 1967 m., žmona Aldona Angelė Grigaitė-Lapienienė (g. 1936 m.) – inžinierė. Sūnus Vytautas Jonas Lapienis (g. 1973 m.) – filosofas, verslininkas.

Išsami J. Lapienio biografija pateikta Romualdo Vytauto Rimšos sudarytame rinkinyje "Svėdasai : praeitis ir dabartis : teminis straipsnių rinkinys. T. 1" (2012 m.).