Feliksas KAIRYS
  Gimimo data: 1855-05-01
Gimimo vietovė: Ažupiečių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Žemdirbys, knygnešys, švietėjas, medžio drožėjas

2017-07-19   |   Spausdinti

Tėvai: Pranciškus Kairys (1798–1880) ir Kristina Kiaušaitė-Kairienė (apie 1827 – apie 1900) – žemdirbiai turtingi ūkininkai. Broliai: Jonas Kairys (1852–1855) – mirė vaikystėje ir Kazimieras Kairys (1857–1935) – žemdirbys, seserys: Petronėlė Kairytė (1848–1849) – mirė vaikystėje, Marijona Kairytė-Pukenienė (1860–1944) – žemdirbė, dainininkė. Pusbrolis (tėvo brolio Adomo sūnus) Klemensas Blažiejus Kairys (1836–1864) – kunigas ir poetas.

Augo Ažupiečiuose, mokėsi Anykščių rusiškoje pradžios mokykloje.

F. Kairys buvo mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę, dalyvavo 1877–1878 m. rusų-turkų kare, kur buvo apdovanotas Šv. Jurgio kryžiumi ir medaliais, vėliau tarnavo carienės gvardijos pulke Sankt Peterburge (Rusija).

Motinos pakviestas, jis grįžo į gimtinę, sukūrė šeimą ir čia liko ūkininkauti iki gyvenimo pabaigos. Nuo XX a. pradžios jo sodyba Ažupiečiuose įsiliejo į Anykščių miesto teritoriją, buvo Stoties (Vaižganto) gatvėje.

F. Kairys buvo vienas iš šviesiausių XIX a. pabaigos anykštėnų, slapčia platinęs lietuvišką spaudą. Jis ne kartą dėl lietuviškų knygų rizikavo savo laisve, turtu ir šeimos likimu, tačiau nebuvo išaiškintas, bausmių nepatyrė.

Pas F. Kairį slėpdavo lietuviškas knygas Stanislovas Didžiulis, Jonas Šaučiūnas ir kiti XIX a. pabaigos Anykščių krašto knygnešiai. Draudžiamų spaudinių jis ir pats, talkinamas žmonos sesers Teofilės Rimkutės, atsigabendavo iš Kazimieravo kaimo (Panevėžio r.), kur gyveno jo giminaitis Masys, turėjęs slaptavietę.

F. Kairys pas jį gyvenusį jauną sielininką Valerijoną Laskauską atkalbėjo nuo girtavimo ir paskatino domėtis knygomis, o vėliau – ir atidaryti pirmąjį Anykščių knygyną.

F. Kairys labai mylėjo dainą, muziką, mokėjo daugybę žaidimų, buvo iškalbingas pasakorius. Jis garsėjo ir kaip medžio drožėjas, droždavo iš medžio Nukryžiuotojo figūras, kurias vėliau pardavinėdavo V. Laskauskas, taip pat rankšluostines, žvakides, kryžius. Jis pirmasis Anykščiuose pasigamino medinius šachmatus ir išmokė šio žaidimo kitus anykštėnus.

Apie 1906 m. F. Kairio iniciatyva Anykščiuose buvo surengtas pirmasis kino seansas.

Susituokė 1882 m. gegužės 24 d. Anykščių bažnyčioje, žmona Juozapota Rimkutė-Kairienė (1861–1947) – žemdirbė, dainininkė. Dukterys: Veronika Kairytė-Kuliešienė (1888–1944) – dainininkė, Rozalija Kairytė (1892–1971) – dainininkė, Emilija Kairytė-Petronienė (1896–1981) – dainininkė, Anelė Kairytė-Bajorienė (1898–1988) – pedagogė ir dainininkė, Monika Kairytė-Jankauskienė (1904–1976) – pedagogė ir dainininkė, sūnus Pranciškus Kairys (1890–1956) – emigrantas JAV. Dar keli vaikai: Liudvika Kairytė, Klemensas Kairys (1883–1887), Jonas Kairys (1886–1886), Izabelė Kairytė (1900–1902) ir Antanas Kairys – mirė maži.

Mirė 1925 m. kovo 10 d. Anykščiuose, Ažupiečiuose. Palaidotas Anykščių senosiose kapinėse Kairių šeimos kape. Kapą ženklina originalus akmeninis skulptūrinis paminklas su įrašais metalinėse lentelėse (autorius – tautodailininkas Algis Marijonas Ladiga). Knygnešio F. Kairio kapas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip istorinė memorialinė vertybė.

F. Kairio gyvenimas ir veikla pristatomi Benjamino Kaluškevičiaus ir Kazio Misiaus žinyne "Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904" (2004 m.) ir šio žinyno 2-ojoje knygoje (2014 m.).