Tėvai: Ignas Krumpliauskas (1912–2009) – bajoriškos Krumplevskių giminės, žinomos nuo XVIII a. antrosios pusės, atstovas, ir Marija Koreivo-Krumpliauskienė (1914–2004) – žemdirbiai. Brolis Piotras Krumpliauskas (g. 1950 m.).

1953–1959 m. mokėsi Lupenkos (Zarasų r.) septynmetėje mokykloje, 1959–1965 m. baigė Zarasų M. Melnikaitės vidurinę mokyklą (dabar – Zarasų "Ąžuolo" gimnazija). Mokykliniais metais dalyvaudavo rekolekcijose pas kunigą Karolį Garucką SJ (1908–1979) Ceikiniuose (Ignalinos r.).

Mobilizuotas 1966 m. lapkritį, 1966–1969 m. S. Krumpliauskas atliko privalomąją karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje, tarnavo dalinyje Kaliningrado srityje (Rusija) amunicijos sandėlio sandėlininku.

Demobilizuotas ir grįžęs į Lietuvą, 1969 m. balandį–rugpjūtį jis dirbo Vilniaus odos ir galanterijos fabrike darbininku.

1969–1974 m. jis studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Studijuodamas per atostogas talkino pastoracijoje Daugailių (Utenos r.) parapijoje.

1974 m. balandžio 9 d. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje vyskupas Romualdas Krikščiūnas įšventino S. Krumpliauską kunigu. Kartu buvo įšventintas ir jo kurso draugas Algis Baniulis. Tai buvo pirmas viešas kunigų įšventinimas sovietinės okupacijos metais Panevėžyje. Pirmąsias Šv. Mišias 1974 m. birželio 9 d. aukojo Daugailių (Utenos r.) Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje pas savo dvasios tėvą Petrą Baltušką.

Paskirtas 1974 m. gegužės 13 d., 1974–1977 m. S. Krumpliauskas buvo Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vikaras. 1975 m. jis pusmetį tarnavo ir Papilio (Biržų r.) Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos parapijoje, kur pavadavo susirgusį kleboną Antaną Misevičių. Tarnaudamas Biržų krašte, jis artimai bendravo su Nemunėlio Radviliškyje tremtyje gyvenusiu vyskupu Vincentu Sladkevičiumi.

Paskirtas 1977 m. gegužės 27 d., 1977–1982 m. jis buvo Kupiškio Kristaus Dangun Žengimo bažnyčios vikaras, talkino klebonui Klemensui Gutauskui. Kupiškyje jis buvo persekiojamas sovietinio saugumo pareigūnų, baudžiamas administracine tvarka už bažnytinių apeigų organizavimą ir procesijas, už aktyvų darbą su jaunimu, buvo ieškoma progų sukompromituoti ar užverbuoti jauną dvasininką. Kupiškyje jis išugdė ir paruošė kunigystei Salvijų Pranskūną.

Perkeltas 1982 m. liepos 17 d., 1982–1995 m. jis buvo Papilio (Biržų r.) Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčios klebonas ir Kvetkų (Biržų r.) Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas, laikinai administravo ir Kupreliškio (Biržų r.) Šv. arkangelo Mykolo parapiją. Jo iniciatyva Lietuvos krikšto jubiliejui Papilio bažnyčios šventoriuje pastatytas akmeninis kryžius (1987 m.), Marijos metais – Švč. Mergelės Marijos skulptūra ant akmeninio postamento (1988 m.). Ten jis išugdė būsimąjį kunigą Povilą Klezį (1957–1981–2022), buvo jo dvasios tėvas.

S. Krumpliausko rūpesčiu buvo pastatytas paminklas ant Papilio bažnyčios statytojo kunigo kankinio, žuvusio Sibire, Juozapo Bardišausko (1898–1925–1951) kenotafo (1989 m.). Jam inicijavus, buvo sutvarkyti Papilio partizanų kapai, steloje iškaltos jų pavardės, šalia pastatyti du ąžuoliniai kryžiai, katalikiškas ir evangelikų reformatų (1991 m.). Jo iniciatyva iš vargonų, sudaužytų per Antrąjį pasaulinį karą, buvo padaryti nedideli vargonai, remontuojami pagal restituciją grąžinti bažnyčios pastatai. Kvetkų bažnyčioje jis inicijavo interjero spalvinę dekoraciją.

1983 m. jis lankėsi Varšuvoje (Lenkija), kur susitiko ir bendravo su kardinolu Stefanu Wiszinskiu. 1993 m. jis dalyvavo Lietuvos dvasininkų kelionėje į Romą (Italija).

Paskirtas 1995 m. gegužės 24 d., 1995–2012 m. S. Krumpliauskas gyveno ir tarnavo Anykščiuose, 1995–2012 m. buvo Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios klebonas ir Dabužių (Anykščių r.) Kristaus Žengimo į dangų parapijos administratorius. 1995–2005 m. jis buvo Anykščių dekanato, jungiančio 14 parapijų, vicedekanas, 2005–2012 m. – Anykščių dekanas. Anykščiuose jis ugdė vikarus: 1995–1996 m. – Raimundą Lašinį, 1996–1998 m. – Algirdą Butę, 1998–2005 m. – Simą Maksvytį, 2005–2007 m. – Joną Morkvėną, 2007–2008 m. – Justą Jasėną, 2008–2011 m. – Mangirdą Maasą, 2011–2012 m. – Nerijų Papirtį.

2007 m. S. Krumpliauskas buvo paskirtas Panevėžio vyskupijos katedros kapitulos kanauninku.

Jis nuosekliai tvarkė ir atnaujino Anykščių bažnyčios pastatą ir aplinką: pakeitė presbiterijos grindis (1995 m.), restauravo interjero ornamentiką (1996 m.), restauravo kleboniją (1998 m.), atnaujino dešiniojo bažnyčios bokšto viršūnę (2004 m.), įrengė grįstus šventoriaus takus ir aikšteles (2006 m.), atnaujino bažnyčios stogų dangą (2008 m.). Jo iniciatyva įrengtas Anykščių bažnyčios pastato išorės apšvietimas, akcentuojantis jos architektūrines formas, jam pritarus sumontuota bažnyčios dešiniojo bokšto laiptinė ir įrengta apžvalgos aikštelė bokšte (2012 m.).

Jis taip pat buvo Anykščių dekanato "Caritas" pirmininkas, Anykščių rajono savivaldybės visuomeninės kultūros tarybos narys. 1995–1997 m. jis dėstė tikybą Anykščių Antano Baranausko vidurinėje mokykloje, vėliau konsultavo mokytojas katechetes.

Nuo 2009 m. S. Krumpliauskas buvo Dabužių kaimo bendruomenės įkūrėjas ir pirmasis jos pirmininkas. Jis organizavo Dabužių parapijos-bendruomenės namų įrengimą iki jų atidarymo 2012 m. Minint lietuviškos raštijos pradininko kunigo jėzuito Konstantino Sirvydo 420-ąsias gimimo metines, jo iniciatyva perstatytas restauruotas  paminklas – iš Sirvydų kaimo laukų perkeltas į Dabužių bažnyčios šventorių.

S. Krumpliausko iniciatyva Anykščiuose buvo įkurtos katalikiškos jaunimo organizacijos skautai ir maironiečiai, klebonas buvo jų dvasios tėvas. Jis įsteigė Anykščių šeimos centrą, kuris ruošė jaunimą Santuokos sakramentui, buvo jo dvasios tėvas.

Jo rūpesčiu tikintiesiems grąžintame parapijos pastate, kuriame sovietiniais metais veikė Anykščių ligoninės vaikų ligų skyrius, buvo įkurti Parapijos namai, o sugrąžinta istorinė Vyskupo Antano Baranausko parapijos salė skirta Anykščių sakralinio meno centrui, šiose patalpose įrengiant Angelų muziejų bei eksponuojant monsinjoro Alberto Talačkos sukauptą meno vertybių kolekciją.

S. Krumpliausko iniciatyva iš Didžiosios Britanijos į Anykščių bažnyčią 1998 m. buvo atgabenti ir joje sumontuoti nauji vargonai. Klebonas buvo tarptautinio jaunųjų vargonininkų festivalio, nuo 1999 m. kasmet rugpjūčio pradžioje jo iniciatyva persikeliančio iš Seinų (Lenkija) ir vykstančio Anykščių bažnyčioje, organizatorius, kalėdinių spektaklių ir misterijų bažnyčios erdvėje rengėjas.

Jo rūpesčiu 2005 m. buvo atgaivintas ir kas mėnesį leistas Anykščių parapijos laikraštis "Iš tiesų..." (redaktoriai Milda Telksnytė ir Vygandas Račkaitis), 2005–2012 m. išleista 70 jo numerių. Jis dalyvavo Pirmajame pasauliniame apaštališkajame Dievo gailestingumo kongrese Vatikane kaip Lietuvos kunigų atstovas (2008 m.).

2011–2013 m. jis buvo Anykščių rajono Garbės piliečio vardo suteikimo komisijos narys.

Nuo 2012 m. iki šiol S. Krumpliauskas yra Dusetų (Zarasų r.) Švč. Trejybės parapijos klebonas ir Antalieptės (Zarasų r.) Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos administratorius. Nuo 2012 m. jis paskirtas Zarasų dekanato vicedekanu.

Jo iniciatyva 2012–2013 m. sutaisytas Dusetų bažnyčios stogas ir išorė, atnaujintas interjeras, 2013 metais, suremontavus šventoriuje esančias Kryžiaus kelio koplytėles, patalpinta 14 Kryžiaus kelio stočių, atgabentų iš Toronto (Kanada) Švč. Trejybės bažnyčios. 2021 m. jis organizavo Emilijos Pliaterytės atminimo įamžinimą Dusetose, atidengiant memorialinę lentą Dusetų bažnyčios šventoriuje.

S. Krumpliausko rūpesčiu buvo baigtas Antalieptės bažnyčios remontas (2017 m.), restauruota Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios varpinė (2018 m.). 2020 m. Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekai jis padovanojo apie 1000 knygų ir atvirukų kolekciją.

2014 m. Dusetose jis iškilmingai paminėjo savo kunigystės 40-metį, pristatydamas kaupiamą jam dovanotų meno kūrinių kolekciją. 2024 m. Dusetose jis pasitiko kunigystės 50-metį, yra kunigas jubiliatas.

Jo rūpesčiu išleista knyga "Dusetų Švč. Trejybės parapijos šimtmečiai", skirta minėtos bažnyčios 500 metų jubiliejui (sudarytoja Giedrė Mičiūnienė, 2021 m.). Jis inicijavo knygos "Žmogaus rankos daro stebuklus", skirtos  vargonų muzikos plėtotei, leidimą, yra jos bendraautoris kartu su G. Mičiūniene. Jis parengė ir išleido autobiografinę-dokumentinę knygą "Kunigas – žmogus" (su G. Mičiūniene, 2022 m.) ir epistolikos knygą "Laiškai – dvasinis lobynas" (su G. Mičiūniene, 2024 m.).

S. Krumpliausko gyvenimas ir veikla pristatyti Vytauto Indrašiaus kunigų biografijų rinkinyje "Doros, šviesos ir tiesos apaštalai" (2003 m.) ir knygoje "Dusetų Švč. Trejybės parapijos šimtmečiai" (sudarytoja G. Mičiūnienė, 2021 m.).

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras dėl sovietiniu laikotarpiu jo išgyventų persekiojimų pripažino S. Krumpliauską Laisvės kovų dalyviu (2006 m.).

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Kilmingųjų palikuonių bendrija pripažino S. Krumpliausko kilmę iš kilmingųjų Krumpliauskų ir Koreivų giminių (2014 m.) ir teisę naudoti šių giminių herbus Topor, Sulima, Pobog ir Nowina.

Jis  yra Lietuvos  Didžiosios Kunigaikštystės istorinės atminties organizacijų vyriausiasis kapelionas, jam skirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Kapeliono Kryžius (2015 m.).

S. Krumpliauskas apdovanotas Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos Garbės ženklu "Už nuopelnus Lenkijos kultūrai" (2009 m.).

Už Anykščių krašto kultūros tradicijų plėtrą jam suteiktas Anykščių rajono Garbės piliečio vardas (2013 m.). Lietuvos Respublikos 100-mečio proga jis apdovanotas Anykščių rajono savivaldybės "Šimtmečio anykštėno" atminimo ženklu (2018 m.).

Šv. Vaitiekaus (Adalberto) Riterių Ordinas jam įteikė Riterio Kryžių su juosta (2015 m.). Jis apdovanotas generolo, Abiejų Tautų Respublikos ir JAV didvyrio, Abiejų Tautų Respublikos 1794 m. Vyriausiojo sukilimo vado Tado Kosciuškos vardo Garbės apdovanojimu "Už indėlį į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos ir kultūros paveldo puoselėjimą" (2017 m.). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Atminties rūmai jį apdovanojo Šv. Jurgio 1-ojo laipsnio ordinu su žvaigžde ir LDK kilmingųjų palikuonio vardine insignija ir dekretu (2019 m.).

S. Krumpliauskas yra Dusetų krašto Garbės pilietis (nuo 2015 m.). Zarasų rajono savivaldybė jam skyrė Dominyko Bukonto premiją už švietėjišką ir kultūrinę veiklą, iniciatyvas, skatinant gimtojo krašto bendruomenės pilietiškumą ir kūrybiškumą, jungimą bendrai kraštotyros ir kultūros paveldo tyrinėjimo veiklai (2021 m.).

Už nuopelnus, puoselėjant krikščioniškąsias vertybes bei indėlį, ugdant moralinį, dvasinį ir tautinį Zarasų rajono bendruomenės sąmoningumą, kultūros ir meno puoselėjimą, gimtojo krašto vertybių išsaugojimą S. Krumpliauskui suteiktas Zarasų krašto garbės piliečio vardas (2023 m.).

Laisvalaikiu mėgsta keliauti ir stebėti žmonių papročius ir kultūrą, taip pat domisi klasikine muzika ir grožine, sielovadine literatūra.