Vasario 16-ąją Svėdasų miestelio (Anykščių r.) skautai, saliutuodami prie kylančios Trispalvės, bei Tautišką giesmę speiguotą vidurdienį drauge giedojęs svėdasiškių būrys kartu prisiminė ir šimtmečio proga pagerbė vieną iš žymiausių savo kraštiečių – rašytoją, vertėją ir leidėją Stepą Zobarską (1911-1984).

Pasak anykštėno muziejininko Raimondo Guobio, S. Zobarskas vienu atžvilgiu iki šiol yra išskirtinė asmenybė tarp visų anykštėnų rašytojų. Net ir likęs našlaitis, motinos per vargus augintas ir į mokslą išleistas, net ir gyvendamas itin permainingu laiku – okupacijų, karo, emigracijos, jis „buvo mokyčiausias“ – net kelių pasaulio šalių  universitetuose  įgytu išsilavinimu daugiau nė vienas iš Anykščių krašto rašytojų nuo XIX iki XXI a. negalėtų su juo lygintis.

Kaip pripažino iš to paties Svėdasų krašto kilęs žinomas bibliografas Vytautas Rimša, S. Zobarsko likimas itin dramatiškas: jis pusę savo gyvenimo praleido, negalėdamas atvykti į Lietuvą, tuo metu jo kūryba buvo nustumta į užmarštį, o bandymai dirbti Lietuvos labui – apriboti.

„Ir aš baigiau mokyklą, paskui ir filologijos studijas, visiškai Stepo Zobarsko nepažindamas, nors dabar manau, kad jis yra vertas solidžios monografijos“, – prisipažino į Svėdasus jubiliejaus proga atvykęs ir išsamią S. Zobarsko gyvenimo ir kultūrinės veiklos apžvalgą pateikęs Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros docentas, humanitarinių mokslų daktaras Kęstutis Urba.

Mokslininkas ir pedagogas pradžiugino svėdasiškius žinia, kad jų pastangos populiarinti S. Zobarsko kūrybinį palikimą nelieka be atgarsio: lietuvių literatūros studentams rengiamas atskiras seminaras šio autoriaus kūrybai, skirtai vaikams, analizuoti, o jo tekstai jau įtraukti ir į mokyklinius vadovėlius.

Apibūdindamas S. Zobarsko kūrybos ypatybes, jis akcentavo, kad šio autoriaus apsakymams vaikams būdingas nevaikiškumas – autorius neišskiria vaiko iš suaugusiųjų pasaulio, leidžia jam patirti suaugusiųjų rūpesčius ir taip ugdytis. Šiuo požiūriu S. Zobarsko kūriniai, atspindintys amžinąsias vaiko būsenas ir per situacijas mokantys išminties, yra nesenstančios vertės.

Mokslininkas prisiminė S. Zobarską ir kaip 1934-1944 m. leisto literatūrinio žurnalo vaikams „Žiburėlis“ redaktorių. K. Urba apgailestavo, kad šiandieninėje Lietuvoje niekas neįstengia prilygti S. Zobarskui ir padaryti nors dalies to, ką prieškario Lietuvoje nuveikė šis spaudos darbuotojas, „Žiburėliu“ populiarindamas lietuvių literatūrą vaikams.

Šimtmečio proga buvo prisiminta ir kita S. Zobarsko kultūrinės veiklos kryptis, verta ne tik pažinimo, bet ir tąsos. Tai – 1961 m. Niujorke jo įsteigtos leidyklos „Manyland Books“ įtaka lietuvių literatūros pristatymui pasaulyje. Būtent S. Zobarskas, tuo metu ėmęs versti ir leisti lietuvių literatūrą anglų kalba, du dešimtmečius atkakliai pažindino kitakalbius su lietuvių rašytojų kūryba. Šimtmečio proga Svėdasuose surengtoje parodoje buvo eksponuojamos ir šios leidyklos knygos.

„Stepas Zobarskas buvo mano mokytojas“, – dar vieną svarbią šios asmenybės veiklos sritį atvėrė anykštėnas pedagogas ekspertas, elementorių kūrėjas Juozas Danilavičius.

Jis priminė, kad nuo 1935 m. net keliolika metų S. Zobarskas skyrė lietuviškųjų elementorių kūrimui. Pirmąją savo „Aušrelę“ jis išleido 1935 m. kartu su Jurgiu Ambraška (1906-1945), o po kelių jos leidimų toliau ir vienas pats vis tobulino tą populiariausią lietuviškąjį elementorių, kruopščiai rinkdamas lietuvių literatūros perliukus kaip pirmuosius mažųjų skaitymo tekstus.

Kai po kelių dešimtmečių ir J. Danilavičius kūrė pirmąją savo „Aušrelę“, kaip geriausią tokio darbo pavyzdį jis turėjo būtent S. Zobarsko pasirinktus mokymo principus. S. Zobarskui buvo tik 24-eri, J. Ambraškai – 29-eri, kai jiedu išleido itin naujovišką „Aušrelę“, grindžiamą religinio tikėjimo ir tautinio pasididžiavimo principais, iliustruotą puikiais Petro ir Domicėlės Tarabildų piešiniais.

Pasak J. Danilavičiaus, sovietmečiu tokie principai buvo išstumti, juos pakeičiant įtikinėjimu ir prievarta, tačiau dabar jie vėl padeda ugdyti dorą mažąjį pilietį. Anykštėnas pedagogas džiaugėsi, kad jam Nepriklausomoje Lietuvoje pavyko įgyvendinti tai, apie ką kelis dešimtmečius svajojo, bet nebepadarė S. Zobarskas, – parengti ir išleisti lietuviškųjų elementorių seriją ikimokyklinio amžiaus vaikams.

Jubiliejaus proga Svėdasuose veikė S. Zobarsko gyvenimą bei jo atminimą liudijančių nuotraukų, jo kūrybos leidinių ir kitų „Manyland Books“ knygų parodos, koncertavo svėdasiškiai meno mėgėjai.

Tautvydas Kontrimavičius