Vieta žemėlapyje

Kaimas Andrioniškio seniūnijoje už 9 kilometrų į šiaurės rytus nuo Andrioniškio. Ribojasi su Plikiškių,  Šilagalių kaimais, kitapus Šventosios – Lašinių ir Inkūnų kaimai. Kaimą kerta Andrioniškio–Čiukų vieškelis. Pietiniu kaimo pakraščiu teka upė Šventoji, šiauriniu pakraščiu glaudžiasi prie Šimonių girios. Per kaimą teka upelis Vožupis – Varžavietės intakas.

Yra 16 sodybų – 27 gyventojai (2001 m.), 25 gyventojai (2001 m.). Kaimas yra Mikierių seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.).

Mikieriai (Mikiery) minimi Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 m. inventoriuose. Priklausė Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui. 1775 m. dūmų surašyme minimas Mikierių kaimas, turėjęs 7 kiemus ir priklausęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdai – Pienionių seniūnijai. 1923 m. kaime buvo 12 sodybų – 53 gyventojai. 1939 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 215,60 ha žemės. Antanas Banys savo klėtelėje buvo įrengęs krautuvę, kurioje buvo prekiaujama įvairiomis prekėmis. Daug kaimo vyrų dirbo miške: ruošė medieną, rinko pušų sakus, plukdė sielius Šventosios upe.

Apie 1924 m. Mikierių kaime buvo atidaryta 3 klasių pradžios mokykla. Ji buvo įsikūrusi Leikų, Jasaičių, vėliau P. Pavilonio namuose. Šios mokyklos vedėjais dirbo mokytojai: 1924–1926 m. – Grasilda Šimoliūnaitė, 1926 m. sausį–rugpjūtį – Feliksas Žikaris, 1926 m. rugsėjį–lapkritį – Bronė Aleksandravičiūtė-Grinienė, 1926–1928 m. – Adelė Šaulinskaitė, 1928–1929 m. – Feliksas Bačiauskas, 1929 m. vasarį–birželį – Albina Lideikytė, vėliau – Čečytė, Lingys, Baranauskienė, Petras Daukša, 1948–1949 m. – Aldona Kuzmaitė-Krivickienė (1924–1986), 1949–1950 m. – Kazys Mačiulis, 1950–1957 m. – Ona Genovaitė Neliubšytė-Leikienė-Makšimienė-Rimaitienė, 1957–1959 m. – Ona Danutė Riaubaitė-Verseckienė. Paskutinis mokyklos vedėjas ir mokytojas 1959–1971 m. buvo Kazys Mackevičius. Nelikus vaikų, 1971 m. Mikierių pradinė mokykla buvo uždaryta.

Nuo 1944 m. iki 1968 m. spalio 23 d. veikė Kupiškio apskrities Svėdasų valsčiaus Mikierių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Svėdasų apylinkės.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Žalioji giria", vėliau priklausė kolūkiui "Kolūkiečių balsas", kol perėjo Anykščių miškų ūkio Mikierių girininkijai.

1958 m. padalijus Svėdasų girininkiją, buvo suformuota Anykščių miškų ūkio Mikierių girininkija, jos kontora įrengta Puroniškio kaime ištremtos Šinkūnų šeimos sodyboje, nuo 1964 m. įsikūrė Mikieriuose, kur jai buvo pastatyti nauji pastatai. Čia 1958 m. buvo atidarytas ir veikė stoglenčių gamybos cechas. Mikierių girininkijos miške dabar įrengti žvėrių aptvarai, aptvare Mikieriuose šalia girininkijos auginami danieliai ir muflonai, laikomi šernai. Mikierių girininkais dirbo: 1958 m. – Jonas Sakalas, 1958–1977 m. – Alfonsas Dilys, 1977–1986 m. – Alfonsas Deresevičius, 1986–1993 m. – Vytautas Sabaliauskas, nuo 1993 m. iki šiol – Laimis Trumpickas.

Mikieriuose 1973 m. buvo įrengtas medinis kabančių konstrukcijų lieptas per Šventąją, sujungęs Mikierius su Inkūnais. XX a. pabaigoje jam pasenus ir suirus, 2002 m. jo vietoje buvo įrengtas metalinių konstrukcijų kabantis pėsčiųjų tiltas – pirmasis toks Anykščių rajone ir ilgiausias Lietuvoje (ilgis – 80 m, plotis – 1,2 m). Tilto medinės konstrukcijos atnaujintos 2018 m.

Ties Mikieriais įspūdingą kilpą vingiuojanti Šventosios upė turi aukštą smėlėto kranto atodangą, jos viršuje įrengta apžvalgos aikštelė (atnaujinta 2021 m.).

Kaimo teritorija priklauso Šimonių girios biosferos poligonui. Mikieriuose veikia Antano Rindzevičiaus įkurta Rindzevičių šeimos kaimo turizmo sodyba "Šventosios upės slėnis".

Priklauso Inkūnų parapijai. Senosios kaimo kapinės, vadinamos Pakape, neveikiančios, apaugusios mišku, likę 2 geležiniai kryžiai.

Mikieriuose 1972–2019 m. gyveno ir kūrė dailininkas skulptorius medalininkas Jonas Žukas.

Mikieriuose 1875 m. gimė verslininkas ir visuomenininkas Juozapas Pavilonis.