SEDEIKIAI
  Gretimos vietovės:
GRIEŽIONIŠKIAI | MAGYLAI (Mogylai) | MENDRUPYS | PAPELYŠIAI | PAŠVENTYS | PELYŠOS (dvaras) | PLIKIŠKIAI | VIRSNYS | ŽLIOBIŠKIAI |

2018-10-10   |   Spausdinti

Kaimas Andrioniškio seniūnijoje už 6 kilometrų į šiaurės rytus nuo Andrioniškio, įsikūręs į pietus nuo Pelyšos tvenkinio, ties kelių Andrioniškis–Mikieriai ir Viešintos–Vertimai sankirta. Ribojasi su Žliobiškių, Mendrupio, Virsnio, Plikiškių ir Magylų kaimais, Papelyšių, Pašvenčio ir Griežioniškių viensėdžiais, buvusiu Pelyšos dvaru. Šiaurės rytų pakraščiu teka upelis Pelyša – dešinysis Šventosios intakas, kaime yra jo ir Šventosios santaka.

Yra 21 sodyba – 26 gyventojai (2001 m.), 33 gyventojai (2011 m.). Kaimas yra Sedeikių seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.). Sedeikių kaime yra Sielių ir Girelės gatvės.

Tarp Sedeikių ir Žliobiškių kaimų buvo Pelyšos dvaras, įsikūręs prie Pelyšos upės. Dvarą, kuris turėjo apie 150 ha žemės, valdė Putnų šeima. Ponai dvare buvo atidarę mokyklą kaimo vaikams. Vykstant žemės reformai, dvaro žemės dalį Petras Putna išdalino savo giminėms. 1941 m. dvaro savininkai buvo ištremti į Sibirą. Po Antrojo pasaulinio karo Putnų dvare buvo įsikūrusi kolūkio "Pelyša" kontora, vėliau – Sedeikių girininkijos administracija, biblioteka. Šiuo metu dvaras grąžintas Putnų šeimos paveldėtojams, išlikę dvaro centriniai rūmai, parko fragmentai, dalis tvenkinių.

Nepriklausomos Lietuvos metais Sedeikiai buvo Andrioniškio seniūnijos kaimas. 1923 m. Sedeikių gatviniame kaime buvo 22 sodybos – 118 gyventojų. Dauguma gyventojų buvo Katinai, Karosai, Karveliai. Kosto Karvelio namuose veikė žydo Leizerio karčema ir parduotuvė. 1933 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 318,09 ha žemės, buvo 41 sodyba. Sedeikių kaimo žmonės buvo neturtingi, žemė nederlinga, todėl vyrai dirbo miške arba plukdė sielius iki Jonavos ir Kauno.

1930 m. ėmė veikti Sedeikių pradinė mokykla, kuriai patalpas nupirko pasiturintis ūkininkas Juozas Budreika. 1930 m. mokytoja buvo paskirta Antanina Zagarskaitė. 1934–1935 m. mokykla buvo perkelta į Pelyšos dvarą. 1947–1948 m., iki žūties, joje dirbo mokytoja ir laisvės gynėja Zuzana Railaitė-Lakštingala, pasikeitusi pavardę ir vadinta Birute Korsakovaite. Sedeikių pradinė mokykla veikė iki 1971 m.

1943 m. kaimo centre, prie kryžkelės, Stanislovo Žukausko, Petro Žukausko ir Andrioniškio klebono Mato Šermukšnio rūpesčiu buvo pastatytas puošnus medinis kryžius. Jis sunyko ir nugriuvo apie 1970 m., 1976 m. jo vietoje buvo atstatytas kitas, o jam sunykus – trečias 7 metrų aukščio kaimo kryžius (autorius Jonas Tvardauskas, 2009 m.).

Po Antrojo pasaulinio karo iš Sedeikių niekas nebuvo ištremtas į Sibirą. 1944 m. gruodžio 15 d. sovietiniai kareiviai, siautėję Šimonių girioje, nužudė Sedeikių gyventojus Juozą Katiną ir Povilą Matelionį.

1950–1959 m. Sedeikiai buvo Troškūnų rajono Viešintų apylinkės, 1959–1998 m. – Anykščių rajono Viešintų apylinkės kaimas, nuo 1998 m. iki šiol priklauso Andrioniškio seniūnijai. 1949 m. kaimas kartu su Žliobiškiais buvo sujungtas į kolūkį "Pelyša", pirmuoju jo pirmininku paskirtas Vytautas Putna, vėliau 1953–1960 m. priklausė stambesniam "Kalnapilio" kolūkiui.

Sedeikiuose 1959 m. buvo įkurta Viešintų girininkija, netrukus pervadinta Sedeikių girininkijos vardu. Jos administracija veikė buvusiame Putnos dvare. Sedeikių girininkais dirbo: 1959–1978 m. – Petras Miškinis, 1978–1979 m. – Algis Šakėnas, 1979–1993 m. – Vytautas Sabaliauskas, 1993–1994 m. – Saulius Barauskas, 1994–2003 m. – Vytautas Kavoliūnas. Nuo 1998 m. girininkijos centras iš Sedeikių perkeltas į Andrioniškį, o 2004 m. girininkija likviduota.

1989 m. per kaimą buvo nutiestas naujas asfaltuotas kelias, vedęs iš Kupiškio į smėlio-žvyro karjerą Ramuldavos girioje, Sedeikiuose pastatytas naujas gelžbetoninis tiltas per Šventąją. Baigus karjero eksploatavimą, dabar kelias likęs mažiau naudojamas.

Priklauso Andrioniškio parapijai. Senosios kaimo (Pelyšos dvaro) kapinės neveikiančios, nuo XX a. vidurio jose nebelaidojama, kapinės užžėlė mišku, likę keletas sulūžusių kryžių bei paminklų nuoskilos.

Sedeikių kaime, prie Onos Katinienės sodybos, yra kryžius su įrašu: "Broliui ir jo bendražygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę, atminti. 1944–1947. P. Matelionis, J. Katinas, S. Karosas, A. Katinas" (pastatė Antanas Karosas apie 1992 m.).

Kaimo šiaurės rytų dalyje yra archeologijos paminklas – Sedeikių (Katinų) mitologinis akmuo. Jis guli 1,05 km į šiaurės vakarus nuo kelio Andrioniškis–Mikieriai tilto per Pelyšą, 0,7 km į rytus nuo Sedeikių dvaro sodybos, Pelyšos upės dešiniajame krante, Pavarių girininkijos 139 kvartalo šiaurės rytinėje dalyje. Akmuo yra rausvas granitas, apvalus, 1,1 m skersmens, 0,35 m iškilęs virš žemės. Jo šonuose (vienas nuskeltas) yra vertikalūs grioveliai, viršuje – iškalta rakto skylės pavidalo 72 cm ilgio, 0, 4 cm gylio ir 22–31 cm pločio įduba. 1975 m. aplink akmenį Lietuvos istorijos institutas (tyrimų vadovas Vytautas Urbanavičius) atliko archeologijos tyrimus, ištyrė 24 kv. m plotą. Tada nustatyta, kad akmuo buvo apdirbtas – stovi ant akmenų, kurių dalis yra jo nuoskalos. Prie akmens pietinės pusės rasta 1,5 m skersmens ir apie 0,3 m gylio piltuvėlio pavidalo duobė, grįsta šio akmens nuoskalomis. Joje aptikta 3 laužaviečių liekanų, degėsiuose buvo glazūruoto puodelio su ąsa fragmentas, geležinė grandis. Manoma, kad akmuo buvo alko aukuras ir čia XVI a. – XVII a. dar vyko apeigos.

Pelyšos upelio atkarpoje yra Pelyšos geologinis draustinis. Upelio krantuose atsidengia devoninis smėlis, jame randama devono periodo šarvuotų žuvų, pirmųjų stuburinių, gyvenusių prieš 320–400 milijonų metų, kaulų.

Kraštotyrininkė Janina Daunoravičienė parengė darbą "Sedeikių kaimo istorija" (2002 m.), jis saugomas Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos kraštotyros fonde.

Sedeikiuose 1897 m. gimė laisvės gynėjas, Vyties Kryžiaus ordininkas Petras Tamošiūnas, 1936 m. – bibliotekininkė ir kraštotyrininkė Janina Žukauskaitė-Daunoravičienė, 1954 m. – gydytojas Povilas Karvelis.