VISĖTIŠKĖS
  Gretimos vietovės:
ČIUKAI | JOTKONYS | RUDAKASIAI | ZOVIŠKIAI |

2018-10-10   |   Spausdinti

Visėtiškių kaimo žmonės su Adomynės klebonu prie naujo kryžiaus vienoje iš kaimo sodybų XX a. pradžioje. Nuotr. iš Irmos Randakevičienės albumo. Kaimas Svėdasų seniūnijoje už 7,5 kilometro į šiaurės vakarus nuo Svėdasų. Ribojasi su Jotkonių, Zoviškių, Čiukų, Rudakasių ir Kupiškio rajono Druskių kaimais, įsikūręs į vakarus nuo Jaros upės dešiniojo kranto, abipus krašto kelio Utena–Kupiškis ties jo sankryža su vietiniu Sedeikių–Jotkonių keliu.

Yra 3 sodybos – 5 gyventojai (2001 m.), 1 gyventojas (2011 m.). Priklauso Vaitkūnų seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

1920 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 88,06 ha žemės. 1923 m. kaime buvo 3 sodybos – 33 gyventojai.

1922 m. buvo įkurta Visėtiškių pradinė mokykla, su I–III skyriais dirbo mokytojas Antanas Patumsis, kitais metais vietoje jo dirbo Fridrichas Gerulaitis, mokėsi 19 vaikų. 1925 m. jį pakeitė atvykusi mokytoja Katrė Lukoševičiūtė. Nuo 1929 m. mokykla veikė kaip Svėdasų pradinės mokyklos atskiras komplektas, mokytoja dirbo Anastazija Gimbutienė, buvo I–IV skyriai. 1930–1931 m. mokykloje mokėsi 34 vaikai.

Iki Antrojo pasaulinio karo Visėtiškėse ir gretimame Druskių kaime buvo paplitęs labai keistas paprotys: kiekvienos šeimos sūnūs negalėdavo vesti, kol šeima neištekindavo visų savo dukterų. Todėl net ir XX a. antrojoje pusėje Visėtiškėse buvo tiek daug vienišų senukų ir senučių, kurie liko nesukūrę šeimų.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Vienybė", vėliau priklausė "Lenino keliu", Maleišių kolūkiui, kol 1992 m. šis iširo.

Priklauso Svėdasų parapijai. Kapinių nebuvo.

Visėtiškių kaimo merginos XX a. viduryje. Nuotr. iš Irmos Randakevičienės albumo.

Visėtiškių kaimo vaikinai XX a. viduryje. Nuotr. iš Irmos Randakevičienės albumo.

Visėtiškių kaimo žmonės XX a. viduryje. Nuotr. iš Irmos Randakevičienės albumo.

Kultūros vertybių registro objektai (kodai 12252, 16246) archeologijos paminklas (AV2077) Visėtiškių akmens amžiaus gyvenvietės yra apie 0,3 km į šiaurės rytus nuo kaimo, apie 0,35 km į pietryčius nuo Jotkonių–Visėtiškių kelio. Tai vėlyvojo neolito gyvenvietės, jose buvo rasta virvelinės keramikos, titnaginio kirvelio dalis ir kitokių radinių.

Kultūros vertybių registro objektas (kodas 16335) archeologijos paminklas (AR1679) Visėtiškių pilkapiai su V–XIII a. griautiniais ir degintiniais kapais yra į šiaurės rytus nuo kaimo, apie 1 km į šiaurę nuo Utenos–Kupiškio kelio, miške. Šiuose pilkapiuose laidota nuo I tūkstantmečio vidurio iki XIII a. 1985–1988 m. čia buvo surengtos archeologinės ekspedicijos, archeologas Vytautas Kazakevičius (1951–2005) ištyrė visus 15 pilkapių, 11-oje iš jų rasta palaidojimų, surinkta daugiau kaip 750 radinių: geležinių darbo įrankių, ginklų bei žalvarinių papuošalų.

Visėtiškėse 1860 m. gimė politikas Juozapas Sabalys.