Birželio 1-ąją Arklio muziejuje Niūronyse vyko Pasaulio anykštėnų bendrijos kartu su Anykščių kultūros centru ir Arklio muziejumi organizuota pirmoji kalviškai kryždirbystei skirta mokslinė konferencija "Lietuvos kalviškoji kryždirbystė".

Kryždirbystės tyrinėtojų Lietuvoje tėra vos vienas kitas, o kalviškosios kryždirbystės sritis itin retą bedomina. Todėl natūralu, kad konferencijoje buvo kalbama ne tik apie kaltinius kryžius, bet ir kontekstines temas.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotojas, kelių mokslinių monografijų autorius dr. Dainius Razauskas supažindino su kalvio vaidmeniu lietuvių mitologijoje ir šių amatininkų atspindžiais tautosakoje. Taip jis privertė ne vieną klausytoją, tarp jų ir konferencijoje dalyvavusius kelis kalvius, naujai prisiliesti prie kalvio amato paslapties.

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto prof. dr. Rimantas Sliužinskas supažindino su keletą metų vykdomų ekspedicijų po Klaipėdos krašto kapines duomenimis, papasakojo apie užfiksuotų metalinių paminklų būklę.

Kiti trys pranešimai buvo skirti įvairių regionų kalviškai kryždirbystei. Minėto Klaipėdos universiteto instituto direktorė doc. dr. Silva Pocytė pristatė Klaipėdos krašto liuteroniškų kapinių kaltinius ir lietinius kryžius, akcentuodama ne tik jų formų savitumą, bet ir specifinį šio krašto bruožą – dvikalbius užrašus ant emaliuotų arba metalinių plokštelių kryžmose, rečiau kitose kryžiaus dalyse. Kai kurie užrašai sulaukė didelio klausytojų susidomėjimo, todėl pranešėjai teko atsakyti į jų klausimus.

Vilniaus dailės akademijos doktorantei Jurgitai Kristinai Pačkauskienei supažindinus su Žemaitijos kapinių paminklų būdingiausiomis formomis, paaiškėjo, kad šiame regione nemažai kaltinių paminklų įstatyti ne į lauko ar betoninį postamentą, o turi įvairių formų metalines "kojas". Taip pat buvo mėgiama prie kryžių tvirtinti ir lietas šventųjų skulptūras – kai kuriuose kryžiuose jų pritvirtinta net po kelias.

Savo pranešime aš apžvelgiau Anykščių krašto kapinių kaltinių kryžių bruožus, atkreipdama konferencijos dalyvių dėmesį, kad jie turi daug bendra su kitais Rytų Aukštaitijos paminklais: populiarūs aukšti akmeniniai postamentai, dažnai sutinkama geležinėms viršūnėms būdinga kaltinių kryžių forma. Tačiau, kaip ir kitose Aukštaitijos ir Lietuvos kapinėse, Anykščių krašte sutinkama ir originalių kaltinių paminklų, kurie liudija kalvių kūrybiškumą. Vienas tokių – ant savo kapo Anykščių kapinėse 1920 m. pastatytas kalvio A. Pačinsko kryžius.

Lietuvios istorijos instituto mokslo darbuotojas dr. Vytautas Tumėnas supažindino su šiandienos Lietuvos kalvių kalvio vardus pelniusių meistrų darbais – žemaičio iš Alytaus Vytauto Jaručio monumentaliomis saulutėmis, vilniečio Vlado Kuzino ir pernai išėjusio Anapilin panevėžiečio Vytauto Kryževičiaus kalviškosios kryždirbystės darbais.

Man labai gaila, kad dėl sveikatos konferencijoje negalėjo dalyvauti Lietuvos geležies istorijos specialistas doc. dr. Jonas Navasaitis ir Klaipėdos kalvystės muziejaus įkūrėjas bei direktorius Dionyzas Varkalis, kuris būtų supažindinęs su kryžių konservavimo ir restauravimo paslaptimis.

Tikimės, kad šie jų neskaityti tekstai pasieks kalvius ir visus besidominčius kalvyste bei kryždirbyste, kai Pasaulio anykštėnų bendrija išleis konferencijos pranešimų rinkinį.

Konferenciją vainikavo kalviškosios kryždirbystės parodos atidarymas. Ši paroda Niūronyse veiks visą vasarą. 

Joje eksponuojamos Vytauto Jaručio ir jo mokinio alytiškio Kazimiero Babravičiaus, anykštėnų Valento Survilos ir Broniaus Budreikos kaltos saulutės.

Prie šių renginių prisišliejo ir Troškūnų seniūnijos kaltinių kryžių nuotraukų paroda, sudaryta iš 2011 m. vykusios ekspedicijos metu užfiksuotų vertingesnių senųjų ir naujų kalvio darbo paminklų.

Renginiui pasibaigus dalyviai džiaugėsi jiems suteikta galimybe susipažinti su įvairių regionų ir individualių kalvių kalviškosios kryždirbystės savitumu, sutarta, kad tokie renginiai turėtų būti dažnesni. Tad iki kitų susitikimų!

Dr. Jolanta Zabulytė

R. Mekuškaitės, J. Zabulytės ir T. Kontrimavičiaus nuotraukos