Tėvai: Jurgis Gikis iš Lašinių – miškakirtys, sielininkas, ir Veronika Kazlauskaitė-Gikienė. Buvo penktas, jauniausias, vaikas skurdžioje šeimoje, bet augo tik su vyresniuoju neįgaliu broliu Juozu Gikiu, trys pirmieji vaikai mirė kūdikystėje.

1933–1939 m. baigė 6 skyrius Viešintų pradžios mokykloje. 1939–1945 m. mokėsi Kupiškio gimnazijoje, ją baigė 6-ojoje laidoje. Tarp jos bendraklasių buvo ir būsimoji mokytoja Sofija Varatinskaitė-Pakalnienė. 1945–1948 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete lietuvių kalbą ir literatūrą, kartu uždarbiaudama pragyvenimui teismo medicinos ekspertizių vertimais.

1948 m. sausį palikusi įpusėtas studijas dėl motinos ligos, ji grįžo į gimtinę, įsikūrė Anykščiuose ir čia liko iki gyvenimo pabaigos.

1948–1979 m. O. Gikytė-Šakėnienė dirbo Anykščių gimnazijos (1948–1949 m.), Anykščių vidurinės mokyklos (1949–1953 m.), Anykščių Jono Biliūno vidurinės mokyklos (1953–1979 m.) lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, kol išėjo į pensiją. Šioj mokykloje ji išleido vieną savo auklėtinių abiturientų laidą (1952 m.).

Dirbdama ji 1953 m. neakivaizdžiai baigė studijas Vilniaus pedagoginiame institute, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos pedagoginį išsilavinimą.

Daug metų ji vadovavo Anykščių Jono Biliūno vidurinės mokyklos jaunųjų literatų būreliui.

1979–1986 m. O. Šakėnienė dirbo pavaduojančiąja lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Anykščių rajono mokyklose: Ažuožerių aštuonmetėje mokykloje (1979–1980 m., 1981–1982 m., 1984 m., 1985 m. ir 1986 m.), Anykščių 2-ojoje vidurinėje mokykloje (1980 m.) bei Anykščių Jono Biliūno vidurinėje mokykloje (1980–1981 m. ir 1985 m.).

Jaunystėje 1950–1954 m. O. Gikytė gyveno pas rašytoją Antaną Vienuolį jo namuose, kur nuomojosi butą, ir artimai su juo bendravo. Ji dalyvavo ir paskutinėje literatų popietėje 1957 m. vasarą rašytojo namuose prieš jo mirtį.

Lietuvos Atgimimo metais ji rengė ir publikavo spaudoje publicistikos straipsnius, kurie įkvėpė tautinio atgimimo idėjomis, teikė jėgų ir ryžto. Ji buvo patriotinės pakraipos laikraščio "Žiburys" redkolegijos narė, Anykščių pensininkų bendrijos "Bočiai" pirmininkė. Nuo 1992 m. iki gyvenimo pabaigos ji buvo Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos narė. Nuo 1992 m. ji buvo Anykščių Šv. Mato parapijos pirmosios tarybos, suburtos klebono Alberto Talačkos, narė.

O. Šakėnienė buvo Anykščių rajono literatų klubo "Marčiupys" narė, rašė eilėraščius, kurie buvo publikuoti įvairiuose rinkiniuose ir periodikoje. Ji sukūrė Viešintų vidurinės mokyklos (dabar – Viešintų pagrindinė mokykla – daugiafunkcis centras) himno "O mokykla, o mokykla, šviesos žiedais pražydęs medi!" žodžius (muzika Gintauto Eimanavičiaus, 1997 m.).

Ištekėjo 1963 m. gegužės 25 d., vyras Kazimieras Šakėnas. Vaikų nesulaukė.

Mirė 1999 m. balandžio 17 d. Anykščiuose. Palaidota Viešintų senosiose kapinėse šeimos kape. Kapą ženklina juodo akmens paminklas-stela su įrašu: "Gikių šeima / Ona Šakėnienė 1923–1999".

Po O. Šakėnienės mirties buvo išleistas jos kūrybinio palikimo rinkinys "Stebuklas eit žeme : dienoraštis, eilėraščiai, atsiminimai, Atgimimo metų publicistika, 1990–1991 metų Lietuvos dienoraštis" (sudarė ir parengė Alma Ambraškaitė, 2002 m.).