Tėvai: Jonas Gliaudelis (1887–1953) ir Marijona Vitkūnaitė-Gliaudelienė (1887–1965) – žemdirbiai. Augo vyriausia keturių vaikų šeimoje, brolis Bronys Gliaudelis (1925–1927) mirė vaikystėje, seserys Marija Gliaudelytė-Karalienė (g. 1926 m.) ir Emilija Gliaudelytė-Eismantienė (1930–2002). Sūnėnai (sesers Emilijos vaikai) Valentinas Eismantas (g. 1956 m.) – pedagogas ir Arūnas Eismantas (g. 1967 m.) – auditorius, fotomenininkas.

Baigė Juškonių pradžios mokyklą. Toliau nebesimokė, gyveno su tėvais, dirbo įvairius ūkio ir buities darbus, jaunystėje išmoko verpti, austi, siūti.

1940–1943 m. A. Gliaudelytė mokėsi Rokiškio amatų mokykloje, įgijo aparatinių staklių audėjos pameistrės specialybę.

Po Antrojo pasaulinio karo ji karo dirbo Alantos (Molėtų r.), Skiemonių ir Kurklių (Anykščių r.) valsčiuose finansų ir mokesčių skyriuose, tuometinio Kavarsko rajono žemės ūkio skyriuje, buvo Anykščių limonadinės vedėja, sandėlio vedėja. Gyvendama Kavarske, ji dalyvavo meno saviveikloje, vaidino Kavarsko vartotojų kooperatyvos dramos ratelyje, K. Sajos komedijoje "Trys ožkenos" sukūrė Justinos vaidmenį (1957 m.).

Nuo 1968 m. iki senatvės A. Geleževičienė gyveno Anykščiuose, buvo liaudies amatininkė, Lietuvos tautodailės sąjungos narė.

Kelis dešimtmečius ji kūrė liaudies meno kūrinius: nėrinius, mezginius, vienintelė Anykščių krašte audė juostas su tautiniais ornamentais. Nuo 1965 m. iki senatvės ji dalyvavo liaudies meno parodose, jose eksponavo savo tekstilės gaminius. Anykščių viešojoje bibliotekoje ji surengė jubiliejinę personalinę savo rankdarbių parodą "Mėlynžiedžio lino laikai" (2000 m.).

Senatvę A. Geleževičienė praleido pas dukterėčią Smėlynės kaime (Anykščių r.).

Sovietinėje Lietuvoje ji buvo apdovanota Lietuvos Aukščiausiosios tarybos prezidiumo garbės raštu (1950 m.).

Ištekėjo 1964 m., vyras Jonas Geleževičius (1908–1994) – žemės ūkio organizatorius, vadovas. Liko našlė. Vaikų neturėjo.

Mirė 2011 m. gruodžio 3 d. Troškūnuose (Anykščių r.). Palaidota Anykščių kapinėse.