Kaimas Kavarsko seniūnijoje už 10 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Kavarsko. Ribojasi su Jusiškio, Mažeikonių, Šovenių, Miškinių, Repšėnų ir Degionių kaimais. Rytiniu kaimo pakraščiu teka upelis Pienia – Nevėžio kairysis intakas.

Yra 12 sodybų – 26 gyventojai (2001 m.), 10 gyventojų (2011 m.). Priklauso Šovenių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Manoma, jog kaimo pavadinimas kilęs nuo vardo Jurgis.

1923 m. kaime buvo 8 sodybos – 52 gyventojai. 1927 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 183,15 ha žemės.

1926–1928 m. Jurgėnuose veikė lenkų privati mokykla, kurią įsteigė ir jos išlaikymu rūpinosi Lietuvos lenkų švietimo ir kultūros draugija "Pochodnia" ("Žibintas"). Mokykloje veikė I–III skyriai, kuriuose mokėsi 36 mokiniai, mokytoju dirbo Antanas Gadliauskas (Gadlevskis). Po Ukmergės apskrities mokyklų inspektoriaus vizitacijos paaiškėjus, jog joje visai nemokoma lietuvių kalbos, todėl mokykla buvo uždaryta.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Jurgėnų buvo ištremta į Sibirą 1 šeima.

1949 m. rugsėjo 8 d. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Giedra", vėliau priklausė Mičiurino, "Atžalyno" kolūkiams, kol 1991 m. šis ūkis iširo.

Nuo 2009 m. veikia Budrių kaimo bendruomenė, vienijanti Jurgėnų, Budrių ir Šovenių kaimų gyventojus.

Priklauso Traupio parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, laidojimo ženklų nelikę.