Kaimas Viešintų seniūnijoje už 2 kilometrų į šiaurės rytus nuo Viešintų. Ribojasi su Viešintų, Karūnių, Jurgiškių, Skaidrės, Bylėnų ir Gilvydžių kaimais, Padubio viensėdžiu. Įsikūręs į pietryčius nuo krašto kelio Anykščiai–Kupiškis. Rytiniu kaimo pakraščiu teka upelis Viekšelis (Jonupys) – Pelyšos dešinysis intakas.

Yra 2 sodybos – 7 gyventojai (2001 m.), 3 gyventojai (2011 m.). Priklauso Viešintų seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Manoma, jog kaimo pavadinimas kilęs nuo to, jog kaimas buvo įsikūręs tarp balų.

Pirmosios žinios apie Ažubalių kaimą aptinkamos Pienionių seniūnijos dvaro ir valsčiaus 1672 m. vasario 4 d. inventoriuje iškart po to, kai 1667 m. buvo sudarytos Andrusavo paliaubos su Rusija, po taip vadinamo "didžiojo tvano". Tas inventorius buvo sudarytas, suteikus privilegiją valdyti Pienionių seniūniją Teodorai Sapiegaitei-Tiškevičienei ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės maršalkai Vladislovui Tiškevičiui.

Inventorius liudija, kad Ažubalių kaimas tuo metu turėjo 10 valakų vidutinės žemės. Kaime gyveno Tomas Baltramiejūnas, Jokūbas Tumonis, Jonas Tumonis, Mikalojus Čeponis, Matas Valiulionis, Samulis Grigaliūnas, Matas Grigaliūnas. Du ir ketvirtis valako buvo tušti. Kaimas mokėjo šias prievoles: nuo užimto valako po 3 kapas ir 8 grašius, po vieną statinę rugių ir avižų, vežimą šieno, vieną žąsį, dvi vištas, 20 kiaušinių, 8 svarus šukuotų linų. Už kiekvieną nuomojamą valaką reikėjo mokėti po 5 kapas. Vieni kaimo valakų galai ribojosi su pono Podleckio Viešintų kaimo žeme ir su ponios Raiskos žemėmis, o kitu – su karališkąja giria. Kaimas turėjo užusienį.

1923 m. kaime buvo 9 sodybos – 50 gyventojų. 1923 m. taip pat minimi Ažubalių vienkiemiai – 2 sodybos, 4 gyventojai. 1932 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 237,57 ha žemės.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Ažubalių buvo ištremti į Sibirą 3 asmenys.

Nuo 1944 m. iki 1954 m. gegužės 25 d. veikė Kupiškio apskrities Viešintų valsčiaus (vėliau – Troškūnų rajono) Užubalių (Ažubalių) apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Viešintų apylinkės.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Aušra", vėliau priklausė "Žalgirio", "Gimtosios žemės", Viešintų kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo.

Priklauso Viešintų parapijai.

Valstybės saugomas kultūros vertybių registro objektas (nuo 1998 m., objekto kodas 11682) Ažubalių kaimo senosios kapinės nenaudojamos, laidojimo ženklų nelikę. Paminklinės teritorijos plotas 1300 kv. m.