GILVYDŽIAI
  Gretimos vietovės:
AKMENA | AŽUBALIAI | JUODVILIŠKIS | NEMEIRIAI | ŠILAI (Viešintų) | ŽLIOBIŠKIAI |

2013-12-04   |   Spausdinti

Kaimas Viešintų seniūnijoje už 1,5 kilometro į pietryčius nuo Viešintų. Ribojasi su Juodviliškio, Ažubalių, Žliobiškių, Nemeirių, Šilų, Akmenos ir Viešintų kaimais. Įsikūręs prie kelio Anykščiai–Kupiškis per Sedeikius.

Yra 14 sodybų – 31 gyventojas (2001 m.), 29 gyventojai (2011 m.). Priklauso Viešintėlių seniūnijai (nuo 2009 m.).

Pirmosios žinios apie Gilvydžių kaimą aptinkamos Pienionių seniūnijos dvaro ir valsčiaus 1672 m. vasario 4 d. inventoriuje iškart po to, kai 1667 m. buvo sudarytos Andrusavo paliaubos su Rusija, po taip vadinamo "didžiojo tvano". Tas inventorius buvo sudarytas, suteikus privilegiją valdyti Pienionių seniūniją Teodorai Sapiegaitei-Tiškevičienei ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės maršalkai Vladislovui Tiškevičiui.

Inventorius liudija, kad tuo metu Gilvydžių kaimas priklausė Pelyšių vaitijai ir turėjo 10 valakų blogos žemės. Kaime gyveno Tomas Pavilonis, Tomas Andriejūnas, Andrius Motiejūnas, Kasparas Mikalajūnas ir našlė Jasienė. Net septyni valakai buvo tušti. Kaimas mokėjo šias prievoles: nuo užimto valako po 2 kapas ir 48 grašius, po vieną statinę rugių ir avižų, vežimą šieno, vieną žąsį, dvi vištas, 20 kiaušinių, 8 svarus šukuotų linų. Už kiekvieną nuomojamą valaką reikėjo mokėti po 4 kapas. Vieni kaimo valakų galai ribojosi su pono Didžiulio ir pono Rikliko žemėmis, kiti – su pono Padleckio. Vienu šonu kaimo valakai ribojosi su Anykščių valsčiaus Laičių kaimo žemėmis, o kitu – su karališkąja žeme ir giria. Kaimas turėjo penkis užusienius.

1798 m. Pienionių seniūnijos inventoriuje jau nurodoma, kad Gilvydžiuose iš viso buvo 14 vyrų ir 14 moterų, ir tik 3 valakai žemės. Kaime gyveno girininko 51 metų Juozapo Juodviršio šeima, turėjusi 4 dukteris, ir 38 metų svainis Pranciškus. Be jų, kaime dar gyveno Jurgis Sunkurys su dviem dukterimis ir 80 metų tėvu, brolis Mykolas ir 16 metų Simonas Misiūnas, 34 metų Petras Sadauskas su sūnumi ir dukra, jo brolis 43 metų Kazimieras bei Mykolas Žalys su broliais ir seserimis. Tuo metu visi jie turėjo mokėti 353 auksinių ir 20 grašių mokesčių bei turėjo atidirbti 24 dienas per metus seniūnijos dvarui, tik miškininko Juodviršio šeima neturėjo dirbti seniūnijos dvarui.

1811 m. inventoriuje pateikiami duomenys apie Subačiaus parapijai priklausiusių Gilvydžių gyventojus keturiose sodybose (dūmuose). Iš viso buvo suskaičiuoti 29 asmenys – tikriausiai be moterų. Pirmojoje sodyboje surašyti: Juozas Juodviršis, Jono sūnus (64 metų), Motiejus Dilys, Mykolo sūnus (34 metų atvykėlis), samdinys Jonas Lipskis, Mykolo sūnus (miręs 1799 m.) ir jo sūnus Jurgis (atiduotas į rekrūtus 1798 m.), Gasparas Masys, Andriaus sūnus (36 metų), jo sūnus Martynas (10 metų), svainis Pranciškus Legas ar Liogė, Petro sūnus (51 metų), sūnūs Kazimieras (18 metų) ir Juozas (1 metų), Juozas Vaitekūnas ir sūnus Adomas (pabėgę 1796 m.) ir dar samdinys Jokūbas Masys, Baltramiejaus sūnus (14 metų). Antrojoje sodyboje gyveno: Mykolas Žalys, Motiejaus sūnus (42 metų), Motiejus Juodviršis, Motiejaus sūnus (38 metų), ir Stanislovas (30 metų), o Justinas miręs 1796 m. Kartu dar buvo samdinys Laurynas Mikšys (46 metų) su sūnumis Motiejumi (5 metų) ir Stanislovu (3 metų). Trečiojoje sodyboje surašyti: Petras Sadauskas, Kazimiero sūnus (miręs 1803 m.), jo sūnūs Petras (20 metų) ir Matas (12 metų), Petro Sadausko brolis Jonas (66 metų) su sūnumis Dominyku (12 metų) ir Tomu (3 metų) bei Kazimieras Martinonis, Jurgio sūnus (39 metų atvykėlis) su broliu Kristupu (34 metų) ir sūnumi Juozu (1 metų). Ketvirtojoje sodyboje buvo: Kazimieras Sunkurys, Jurgio sūnus (51 metų) su sūnumi Justinu (7 metų), tėvu Jurgiu (mirusiu 1796 m., kai buvo sulaukęs 81 metų) ir broliu Mykolu (56 metų), ten taip pat gyveno piemuo Simonas Misiūnas, Motiejaus sūnus, pabėgęs 1799 m., bei atvykėliai 1808 m. Antanas Sadauskas, Motiejaus sūnus (30 metų), ir Jonas Karūža, Jono sūnus (30 metų), ir jo sūnūs Kazimieras (4 metų) ir Simonas (2 metų).

1842 m. Gilvydžių kaimas priklausė Andrioniškio valstybiniam dvarui. Tais metais buvo sudarytas dvaro revizinis aprašas. 1847 m. kaimas taip pat paminėtas Andrioniškio valstybinio dvaro inventoriuje. Tuo metu suinvetorinti šie dūmai (ūkiai): Dominyko Jurėno, Tomo sūnaus, kilusio iš Gaigalių, su gilvydiške Juozapota Ridikaite; Augustino Laužiko, Jokūbo sūnaus, su Uršule Šimonyte – abu tikriausiai iš Dapšių; Justino Sunkurio, Kazimiero sūnaus, su Petronėle Baseckaite iš Vilviškių; Motiejaus Sadausko, Petro sūnaus, su Elžbieta Indilaite, tikriausiai iš Jurgiškio; Dominyko Gudo, Simono sūnaus, našlio, palaidojusio žmoną Oną Juodviršytę iš Nociūnų; Jurgio Lego, Kazimiero sūnaus, su mama ir broliais bei seserimis; Nikodemo Juodviršio, Motiejaus sūnaus, su Terese Žiukaite iš Bartašiškių; Stanislovo Juodviršio, Stanislovo sūnaus, su Petronėle Valečkaite iš Pelyšių ir Juozo Vileišio, Kazimiero sūnaus, su Barbora Buzaite – abu tikriausiai atsikraustę iš Padubio.

1869 m. kaimas priklausė Andrioniškio valsčiaus "Semionovskoje" kaimo bendruomenei, jame priskaičiuoti 42 sklypai. Valsčiaus seniūnu buvo Maldeikis.

XIX a. pabaigoje Gilvydžiai buvo Putnos Pelyšos dvaro kaimas.

XX a. pirmojoje pusėje Gilvydžiai buvo seniūnijos, kuriai dar priklausė ir Žliobiškiai, centras. 1923 m. kaime buvo 18 sodybų – 113 gyventojų. 1934–1936 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 437,75 ha žemės. Daugiausia kaime gyveno Juodviršių (4), Raščių (5) ir Pavilonių (3) šeimos. Penkios kaimo šeimos turėjo daugiau kaip po 20 hektarų žemės. Kaime nebuvo nei parduotuvės, nei malūno, nei pieninės, visais reikalais žmonės keliaudavo į Viešintas.

Apylinkėse garsėjo kaimo muzikantas armonikierius Petras Raščius. Kaimo jaunimas rengdavo saviveiklinius vaidinimus.

Po Antrojo pasaulinio karo 1949 m. gegužės 22 d. iš Gilvydžių buvo ištremta į Sibirą 13 asmenų – Simono Sunkurio, Juozo Marcinkevičiaus ir Petro Gudo šeimos, visų trijų šeimų vyrai mirė tremtyje, grįžo tik žmonos su vaikais.

Nuo 1944 m. iki 1954 m. gegužės 25 d. veikė Kupiškio apskrities Viešintų valsčiaus (vėliau – Troškūnų rajono) Gilvydžių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Viešintų apylinkės. 1958 m. kaime buvo 28 sodybos, gyveno apie 200 žmonių.

1949 m. pavasarį, grasinant trėmimais, kaime buvo sukurtas kolūkis "Rytojus", pirmuoju jo pirmininku buvo paskirtas Kazimieras Raščius. Netrukus, stambinant ūkius, jis buvo prijungtas prie "Gedimino pilies" kolūkio, 1953–1959 m. priklausė "Draugystės", 1959–1978 m. – tam pačiam, tik "Draugystės keliu" pervadintam kolūkiui, 1978–1989 m. – "Gimtosios žemės", o nuo 1989 m. pavadinimą pakeitusiam Viešintų kolūkiui, kol 1992 m. šis iširo. Kaimo gyventojai dar kiek laiko dirbo Nemeirių žemės ūkio bendrovėje, kol ir ši 2002 m. buvo likviduota.

Nuo 1964 m. kaimo teritorija buvo melioruojama, nusausinta daug pelkėtų žemių, vanduo nuleistas į Pelyšos upelį, taip pat sunaikintos trys kaimo sodybos. 1989 m. per kaimą buvo nutiestas naujas asfaltuotas kelias, vedęs iš Kupiškio į smėlio-žvyro karjerą Ramuldavos girioje, dabar likęs mažiau naudojamas.

Priklauso Viešintų parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, jose nebelaidojama nuo 1939 m., sunykusios. Tvoros nėra, vietą supa seni medžiai, likę keturi akmeniniai antkapiniai paminklai, vienas iš jų – su iškalta data "1886", kitas – "1915". Dar vieno senkapio vieta ant kalvelės yra sunykusi.

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos kraštotyros fonde saugoma mokytojo Povilo Skriabūno surinkta Gilvydžių kaimo istorijos apžvalga.

Gilvydžiuose 1933 m. gimė mokslininkė ekonomistė Malvina Raščiūtė-Meškauskienė.