Kaimas Svėdasų seniūnijoje už 6 kilometrų į pietus nuo Svėdasų. Įsikūręs Šventosios upės dešiniajame krante. Ribojasi su Butėnų, Žaliosios ir Jononių kaimais. Kaimą kerta krašto kelias Kupiškis–Utena, per kaimą teka upelis Narantis – dešinysis Šventosios intakas, čia yra jo ir Šventosios santaka.

Yra 2 sodybos – 5 gyventojai (2001 m.), 9 gyventojai (2011 m.). Priklauso Butėnų seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Manoma, kad kaimo pavadinimas kilęs nuo šaltinių, trykštančių iš po žemės, gausos. Kadaise kaime būta ir gyventojų pavarde Šaltinis.

1835 m. kaimas priklausė Jononių dvarui, jame buvo 3 kiemai. 1923 m. kaime buvo 4 sodybos – 22 gyventojai. 1936 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 70,27 ha žemės.

1950 m. kaimas buvo įjungtas į Mičiurino vardo kolūkį, vėliau priklausė Svėdasų kolūkiui, kol šis 1992 m. iširo.

Priklauso Svėdasų parapijai. Senosios kaimo kapinės veikiančios, yra koplyčia su vieno aukšto bokštu bei rūsiu. Kapinės aptvertos tinkuota mūro tvora.

Apie 0,7 km į pietryčius nuo kaimo, apie 0,2 km į rytus nuo krašto kelio Kupiškis–Utena, miške yra archeologijos paminklas – Šaltinių pirmieji pilkapiai. Manoma, jog tai būta I tūkstantmečio vidurio pilkapyno.

Apie 1 km į pietryčius nuo kaimo, apie 0,3 km į šiaurės rytus nuo Kupiškio–Utenos kelio tilto per Šventąją, apie 0,25 km į šiaurės vakarus nuo Šaltinių pirmųjų pilkapių miške yra archeologijos paminklas – Šaltinių antrieji pilkapiai, būdingi I tūkstantmečio viduriui.

Šaltiniuose 1895 m. gimė miškininkas ir visuomenininkas Jurgis Rimkus, 1902 m. – inžinierius hidrotechnikas Kazys Rimkus, 1928 m. – tautodailininkas, literatas Stasys Karanauskas.