Jurgis RIMKUS
  Gimimo data: 1895-09-29
Gimimo vietovė: Šaltinių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Miškininkas, visuomenininkas

2022-02-11   |   Spausdinti

Seneliai: Kazimieras Nakutis (1836–1907) ir Marijona Tumaitė-Nakutienė (1850–1918) – žemdirbiai ūkininkai, Adomas Rimkus ir Anelė Stankūnaitė-Rimkienė – valstiečiai žemdirbiai. Tėvai: Juozapas Rimkus (1866–1948) ir Kotryna Nakutytė-Rimkuvienė (1872–1941) – žemdirbiai ūkininkai. Augo keturių vaikų šeimoje su dviem broliais ir seserimi. Broliai Juozas Rimkus (1892–1974) ir Kazys Rimkus (1902–1960) – inžinierius hidrotechnikas, sesuo Marijona Rimkutė-Apeikienė (1893–1953). Pusbroliai: (motinos sesers sūnus) Antanas Riauba (1902–1950) – kunigas, politinis kalinys, miręs lageryje ir (motinos brolio sūnus) Albertas Nakutis (1910–1949) – laisvės gynėjas, visuomenininkas. Giminaičiai: (senelės broliai) Jonas Tumas (1856–1923) – knygnešys, tremtinys, ir Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933) – kunigas kanauninkas, rašytojas ir visuomenininkas.

1895 m. spalio 1 d. Svėdasų bažnyčioje jį pakrikštijo vikaras Teofilis Nainys, krikštatėviai buvo valstiečiai sutuoktiniai Liudvikas ir Ksavera Mėginiai.

Iki 1923 m. J. Rimkus dirbo tėvų ūkyje, uždarbiavo pas kitus ūkininkus, atliko karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje, buvo demobilizuotas kaip atsargos leitenantas.

1923–1924 m. Panevėžyje jis baigė miško technikų 8 mėnesių kursus, įgijo miškininko specialybę.

1924–1927 m. jis dirbo Šimonių (Kupiškio r.) miškų urėdijoje girininku.

1927–1940 ir 1942–1944 m. jis buvo Utenos miškų urėdijos Anykščių girininkas, dirbo girininkijos centre Pavarių kaime.

Gyvendamas Anykščiuose, atsargos karininkas J. Rimkus buvo aktyvus Lietuvos šaulių sąjungos narys, Anykščių šaulių būrio vadas ir 2-osios šaulių rinktinės vado padėjėjas, organizavo šauliams lauko pratybas.

1933 m. jis kartu su notaru Jonu Maželiu, gydytoju Juozapu Rameliu ir mokyklos vedėju Jonu Mačeika įkūrė Anykščių šaulių klubą, kurio tikslas – burti visuomenę naudingam ir gražiam laisvalaikiui, rengti savišvietos programas.

1940 m. pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje J. Rimkus kartu su kitais aktyviausiais Anykščių šauliais buvo suimtas ir kalinamas Utenos kalėjime, išlaisvintas tik 1941 m. birželį, prasidėjus karui. Po Antrojo pasaulinio karo sovietmečiu dėl tokios "liaudies priešo" reputacijos jis buvo nuolat sovietinio saugumo sekamas, buvo priverstas slapstytis ir dažnai keisti darbo ir gyvenimo vietas.

1944–1945 m. J. Rimkus buvo Žalgirio (Panevėžio r.) miškų urėdijos Gitėnų girininkas, 1945–1947 m. – Panevėžio miško pramonės ūkio Miškų ūkio sektoriaus technikas, 1947–1949 m. – to paties ūkio inžinierius.

1949–1950 m. jis gyveno Ukmergėje ir dirbo miškų ūkio sistemoje.

1950 m. J. Rimkus persikėlė į Žemaitiją, kur liko iki gyvenimo pabaigos. 1950–1955 m. jis dirbo Pabalvės (Telšių r.) durpyne, 1955 m. trumpai – Duseikių (Telšių r.) plytinėje, kol išėjo į pensiją.

Nepriklausomoje Lietuvoje J. Rimkus buvo Lietuvos šaulių sąjungos narys. Jis buvo apdovanotas Lietuvos šaulių sąjungos Šaulių žvaigždės ordinu (1937 m.).

Susituokė 1936 m. lapkričio 28 d. Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje, žmona Felicija Cemnolonskaitė-Rimkienė (1911–2003) – tarnautoja. Vaikai: Eglutė Elena Rimkutė (g. 1938 m.) – psichologė, psichologijos pedagogė, Dalia Felicija Rimkutė-Fabijonavičienė (g. 1940 m.) – gydytoja pediatrė, Rimantas Jurgis Rimkus (g. 1946 m.) – inžinierius ir Irena Rimkutė-Noreikienė (g. 1953 m.) – biologė.

Mirė 1972 m. sausio 18 d. Duseikiuose (Telšių r.). Palaidotas Ubiškės (Telšių r.) kapinėse.

J. Rimkaus biografija skelbiama biografinio žinyno "Lietuvos miškininkai" 2-ajame tome (sudarė Gediminas Isokas, 1997 m.).