ŠUKIAVIETĖ
  Gretimos vietovės:
DOBILYNĖS viensėdis | IVONYS | KATLĖRIŠKIAI | KERKŪZAI | KIRDEIKIAI | SURVILIŠKIS (Debeikių) |

2019-07-24   |   Spausdinti

Kaimas Debeikių seniūnijoje už 8 kilometrų į pietus nuo Debeikių. Ribojasi su Kirdeikių, Kerkūzų, Katlėriškių, Ivonių, Surviliškio kaimais, Dobilynės viensėdžiu. Per kaimą teka Kilėvos upelis.

Negyvenamas kaimas (2001, 2011 m.).

Šukiavietės kaimas 1986 m. spalio 20 d. Lietuvos SSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumo įsaku buvo išregistruotas iš gyvenamųjų vietovių registro, jo teritorija padalinta Katlėriškių (pietinė dalis) ir Surviliškio (šiaurinė dalis) kaimams. Minint Vietovardžių metus, 2019 m. Šukiavietės kaimo vardas ir istorinės ribos atkurtos Lietuvos Respublikos vietovių registro sistemoje REGIA.

Manoma, jog kaimo pavadinimas kilęs nuo pavardės Šukys. XIX a. kaimas dar buvo vadinamas ir Ferdinantava (Ferdinandovas) – tikriausiai nuo Surviliškio dvaro savininko Ferdinando Gratkausko vardo.

1923 m. kaime buvo 4 sodybos – 23 gyventojai, turėjo 65 ha žemės. Kaime gyveno Adomonių, Čepukonių, Morkūnų ir Pusvaškių šeimos. Apie 1933 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius. Apie 1936 m. buvo įsteigtas grietinės nugriebimo punktas.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Šukiavietės buvo ištremti į Sibirą 5 asmenys – 1949 m. kovo 25 d. į Irkutsko srities Zalarių rajoną (Sibiras, Rusija) išvežta ūkininkų Adomonių šeima: Antanas Adomonis (1892–1949) mirė tremtyje, jo žmona Eleonora Gogelytė-Adomonienė (1896–?), jų vaikai Vladislava Adomonytė-Pranckūnienė (1924–2008), Povilas Adomonis (1931–2012) ir Antanas Adomonis (g. 1933 m.) 1957 m. lapkritį atgavo laisvę ir grįžo iš tremties.

1949 m. balandį kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Žalgiris", vėliau, stambinant ūkius, iki 1978 m. priklausė "Kelias į komunizmą" kolūkiui, 1978–1992 m. – "Ateities", Debeikių kolūkiui, kol šis iširo.

Priklausė Debeikių parapijai. Kapinių nebuvo.

Šukiavietėje 1929 m. gimė pedagogė lietuvių kalbos mokytoja Aldona Adomonytė-Staliauskienė.