BUTEIKIAI
|
Gretimos vietovės:
ANTAKALNIAI | KALIŠKOS | KURKLIAI | KURKLIAI I | KURKLIAI II | OBELYNĖ | REPEČKAI | STARKIŠKIS | |
2018-01-25 | Spausdinti
Yra 13 sodybų – 19 gyventojų (2001 m.), 10 gyventojų (2011 m.). Priklauso Kurklių II seniūnaitijai (nuo 2009 m.). 1923 m. kaime buvo 7 sodybos – 38 gyventojai. 1934 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 95 ha žemės. Kaime veikė Pavasarininkų draugija, Tautininkų sąjunga. Jų nariai ruošdavo įvairius suėjimus. Po Antrojo pasaulinio karo iš Buteikių niekas nebuvo ištremtas į Sibirą. 1949 m. kaimas buvo įjungtas į Puškino vardo kolūkį, vėliau priklausė "Aušros", "Nevėžio" kolūkiams, kol 1991 m. ūkis iširo. Priklauso Kurklių parapijai. Kapinių nebuvo. Archeologijos paminklas Buteikių piliakalnis yra kaimo šiaurės rytų dalyje, apie 0,1 km į šiaurę nuo Kurklių–Kurklelių kelio, Nevėžos dešiniajame krante netoli jos santakos su Virinta. Jis datuojamas I tūkstantmečiu, buvo įrengtas ilgos siauros kalvos rytinėje gale. Iš rytų ir pietų jį juosia Nevėžos slėnis, iš šiaurės – pelkėta dauba. Šlaitai statūs, 13 metrų aukščio. Piliakalnis suardytas per Pirmąjį pasaulinį karą, kai jo aikštelėje ir šlaituose 1915 m. buvo įrengti apkasai. Aikštelės vakarinę dalį nuo gretimos aukštumos skiria trys 2,5–4,5 metro aukščio pylimai ir trys tarp jų iškasti 2,5–5,5 metro gylio grioviai. Spėjama, kad aikštelė buvo apie 50 metrų ilgio ir 15–20 m pločio, su įtvirtinimais užėmė 120 metrų ilgio kalvos dalį. 1942 m. piliakalnį žvalgė Petras Tarasenka. 1969 m. piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus atliko Lietuvos istorijos institutas. Tuo metu aikštelėje ir pietinėje papėdėje rasta kultūrinio sluoksnio liekanų, rytinėje – lipdytos lygiu, brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi keramikos, geležies šlako. Buteikiuose 1929 m. gimė pedagogas ir choreografas Petras Repečka, 1930 m. – aklųjų pedagogė Bronė Aukštuolienė, 1936 m. – pedagogė ir kultūros organizatorė Elvyra Pukaitė-Lymontienė. |