Antanas RIAUBA
  Gimimo data: 1902-03-14
Gimimo vietovė: Luknių k. (Vyžuonų parapija, Utenos r.)

Trumpai:
Kunigas, laisvės gynėjas, politinis kalinys

2019-04-09   |   Spausdinti

Seneliai: Kazimieras Nakutis (1836–1907) ir Marijona Tumaitė-Nakutienė (1850–1918) – žemdirbiai. Tėvai: Jonas Riauba ir Anelė Nakutytė-Riaubienė. Brolis Jonas Riauba – žemdirbys ūkininkas. Pusbroliai: (motinos sesers sūnūs) Jurgis Rimkus (1895–1972) – miškininkas ir Kazys Rimkus (1902–1960) – inžinierius hidrotechnikas, giminaičiai (senelės broliai) Jonas Tumas (1856–1923) – knygnešys, tremtinys, ir Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933) – kunigas kanauninkas, rašytojas ir visuomenininkas.

Baigė Kauno kunigų seminariją.

1929 m. A. Riauba buvo įšventintas kunigu. Pirmąsias Šv. Mišias jis aukojo gimtosios Vyžuonų (Utenos r.) parapijos bažnyčioje, iškilmėse dalyvavo ir J. Tumas-Vaižgantas.

1929–1932 m. jis tarnavo vikaru Pabiržėje (Biržų r.), 1932–1934 m. buvo Šeduvos (Radviliškio r.) vikaras ir Šeduvos "Saulės" progimnazijos tikybos mokytojas, talkino Šeduvos klebonui Mykolui Karosui. 1934–1936 m. jis tarnavo Pandėlio (Rokiškio r.) vikaru.

1936–1940 m. A. Riauba buvo Burbiškio (Anykščių r.) Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonas. Jo rūpesčiu Burbiškio dvare prieš keletą metų įrengti maldos namai buvo atnaujinti, pastatyta presbiterija, įvesta elektra iš vietinio malūno, dekoruotos sienos.

A. Riaubai skatinant, tuo metu Burbiškyje ypač išaugo ir aktyviai veikė katalikiškos organizacijos, buvo skaitomi laikraščiai ir žurnalai, mokytojas Antanas Grigas įkūrė Jaunųjų ūkininkų ratelį, o šaulių būrys turėjo savo pučiamųjų instrumentų orkestrą.

1938 m. A. Riauba iškilmingai pašventino paminklus, pastatytus 1919 m. Nepriklausomybės kovose su bolševikais prie Šiaulių kaimo žuvusiems lietuviams kariams viršilai Liudui Biriukui ir eiliniui Pranui Grušauskui jų žūties vietose.

Antrojo pasaulinio karo metais A. Riauba tarnavo Panevėžyje.

Po karo tarnaudamas Rageliuose (Rokiškio r.), A. Riauba buvo tapęs laisvės gynėjų rėmėju, ryšininku. Ragelių bažnyčioje jis leido įsirengė slėptuvę partizanams slėptis. 1946 m. vasarą jis buvo išduotas ir 1946 m. rugpjūčio 23 d. suimtas, kalintas Panevėžyje. Apkaltintas antisovietine veikla, 1946 m. gruodžio 27 d. Karo tribunolo jis buvo nuteistas 10 metų kalėti lageryje ir dar 5 metams tremties.

1947 m. pradžioje A. Riauba buvo išvežtas į Kraslago lagerį (Krasnojarsko kraštas, Sibiras, Rusija) ir ten kalėjo iki gyvenimo pabaigos.

Mirė 1950 m. spalio 15 d. Kraslago lageryje (Krasnojarsko kraštas, Sibiras, Rusija).