Antanas RIAUBA
  Gimimo data: 1902-03-14
Gimimo vietovė: Luknių k. (Vyžuonų parapija, Utenos r.)

Trumpai:
Kunigas, politinis kalinys

2016-05-06   |   Spausdinti

Seneliai: Kazimieras Nakutis (1836–1907) ir Marijona Tumaitė-Nakutienė (1850–1918) – žemdirbiai. Tėvai: Jonas Riauba ir Anelė Nakutytė-Riaubienė. Brolis Jonas Riauba – žemdirbys ūkininkas. Pusbroliai: (motinos sesers sūnūs) Jurgis Rimkus (1895–1972) – miškininkas ir Kazys Rimkus (1902–1960) – inžinierius hidrotechnikas, giminaičiai (senelės broliai) Jonas Tumas (1856–1923) – knygnešys, tremtinys, ir Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933) – kunigas kanauninkas, rašytojas ir visuomenininkas.

Baigė Kauno kunigų seminariją.

1929 m. A. Riauba buvo įšventintas kunigu. Pirmąsias Šv. Mišias jis aukojo gimtosios Vyžuonų (Utenos r.) parapijos bažnyčioje, iškilmėse dalyvavo ir J. Tumas-Vaižgantas.

1929–1932 m. jis tarnavo vikaru Pabiržėje (Biržų r.), 1932–1934 m. buvo Šeduvos (Radviliškio r.) vikaras ir Šeduvos "Saulės" progimnazijos tikybos mokytojas, talkino Šeduvos klebonui Mykolui Karosui. 1934–1936 m. jis tarnavo Pandėlio (Rokiškio r.) vikaru.

1936–1940 m. A. Riauba buvo Burbiškio (Anykščių r.) Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonas. Jo rūpesčiu Burbiškio dvare prieš keletą metų įrengti maldos namai buvo atnaujinti, pastatyta presbiterija, įvesta elektra iš vietinio malūno, dekoruotos sienos.

A. Riaubai skatinant, tuo metu Burbiškyje ypač išaugo ir aktyviai veikė katalikiškos organizacijos, buvo skaitomi laikraščiai ir žurnalai, mokytojas Antanas Grigas įkūrė Jaunųjų ūkininkų ratelį, o šaulių būrys turėjo savo pučiamųjų instrumentų orkestrą.

1938 m. A. Riauba iškilmingai pašventino paminklus, pastatytus 1919 m. Nepriklausomybės kovose su bolševikais prie Šiaulių kaimo žuvusiems lietuviams kariams viršilai Liudui Biriukui ir eiliniui Pranui Grušauskui jų žūties vietose.

Antrojo pasaulinio karo metais A. Riauba tarnavo Panevėžyje.

Po karo tarnaudamas Rageliuose (Rokiškio r.), A. Riauba buvo tapęs laisvės gynėjų rėmėju, ryšininku. Ragelių bažnyčioje jis leido įsirengė slėptuvę partizanams slėptis. 1947 m. pavasarį jis buvo išduotas ir suimtas, apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 25 metus kalėti lageryje ir dar 5 metus tremties. Jis buvo išvežtas į lagerį Sibire (Rusija).

Mirė 1949 ar 1951 m. lageryje.