Algirdas Severinas DIDŽIULIS
  Gimimo data: 1887-01-08
Gimimo vietovė: Griežionėlių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Spaustuvininkas, tremtinys, kariškis, visuomenininkas

2019-11-24   |   Spausdinti

Tėvai: Stanislovas Feliksas Didžiulis (1856–1927) – bibliografas, švietėjas, ir Liudvika Nitaitė-Didžiulienė-Žmona (1856–1925) – rašytoja. Augo aštuonių vaikų šeimoje. Broliai ir seserys: Ona Didžiulytė-Sketerienė (1878–1960) – akušerė, Emilija Didžiulytė (1879–1962) – šeimos globotinė po vaikystės traumos, Vytautas Didžiulis (1881–1956) – pedagogas, gamtininkas, Vanda Didžiulytė-Albrechtienė (1881–1941) – gydytoja ir rašytoja, Antanas Didžiulis (1883–1960) – gydytojas, Michalina Didžiulytė-Ševeliovienė (1884–1973) – pedagogė ir knygnešė, Aldona Didžiulytė-Kazanavičienė (1888–1968) – pedagogė ir rašytoja. Dar vienas brolis Stanislovas Didžiulis (1886–1893) mirė vaikystėje.

Nuo 1896 m. augo Mintaujoje (dabar – Jelgava, Latvija) su motina, 1899–1905 m. mokėsi Mintaujos gimnazijoje. 1905 m. drauge su latviais mokiniais jis įsitraukė į revoliucinę veiklą.

Susirgęs ir nebaigęs gimnazijos, 1905 m. A. S. Didžiulis grįžo į tėviškę, gyveno Griežionėlėse ir dalyvavo tautiniame judėjime Andrioniškio ir Troškūnų (Anykščių r.) apylinkėse, paskui dėl to turėjo slapstytis.

Išvykęs į Vilnių, 1905–1906 m. jis dirbo P. Vileišio spaustuvėje raidžių rinkėju. Kartu jis rengėsi brandos egzaminams gimnazijoje, dalyvavo kultūrinėje jaunimo veikloje: gegužinėse, operetėse, taip pat pogrindinės Lietuvos socialdemokratų partijos veikloje.

1906 m. vasario 14 d. A. S. Didžiulis kartu su tėvu S. Didžiuliu ir broliais Antanu ir Vytautu buvo suimtas ir kalintas Ukmergėje. Nors gegužės mėnesį jis buvo išleistas, bet po to kaip nepilnametis nubaustas administracine bausme – 5 metams ištremtas į Zyrianovo kaimą Turuchano krašte (Sibiras, Rusija). 1906–1911 m. tremtyje A. S. Didžiulis dirbo sunkius fizinius darbus, žiemą badavo.

Atlikęs bausmę ir 1911 m. grįžęs iš tremties, jis tuoj pat buvo mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę. Atlikęs privalomąją karinę tarnybą, A. S. Didžiulis nebuvo paleistas, nes buvo laukiama karo pradžios.

1914–1916 m. jis dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, buvo mūšiuose Varšuvos fronte sužeistas ir gydėsi Kliazmos, Vladimiro (Rusija) ligoninėse, slaugomas iš Jaltos atvykusios sesers Aldonos Didžiulytės. Pasveikęs jis vėl kariavo, bet netrukus vėl buvo išleistas gydytis dėl atsinaujinusių ligų ir žaizdų, gydėsi pas seserį Vandą Didžiulytę Jaltoje. Iš ten jis buvo mobilizuotas į kautynes Rumunijos fronte.

Žuvo 1916 m. gruodžio 16 d. mūšyje Rumunijos fronte.