Michalina ŠEVELIOVIENĖ
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Didžiulytė
Gimimo data: 1884-10-20
Gimimo vietovė: Griežionėlių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Pedagogė, gydytoja odontologė, knygnešė

2017-12-07   |   Spausdinti

Tėvai: Stanislovas Feliksas Didžiulis (1856–1927) – bibliografas, švietėjas, ir Liudvika Nitaitė-Didžiulienė-Žmona (1856–1925) – rašytoja. Augo aštuonių vaikų šeimoje. Broliai ir seserys: Ona Didžiulytė-Sketerienė (1878–1960) – akušerė, Emilija Didžiulytė (1879–1962) – šeimos globotinė po vaikystės traumos, Vytautas Didžiulis (1881–1956) – pedagogas, gamtininkas, Vanda Didžiulytė-Albrechtienė (1881–1941) – gydytoja ir rašytoja, Antanas Didžiulis (1883–1960) – gydytojas, Algirdas Severinas Didžiulis (1887–1916) – spaustuvininkas, Aldona Didžiulytė-Kazanavičienė (1888–1968) – pedagogė ir rašytoja.

1884 m. spalio 21 d. Andrioniškio bažnyčioje ją pakrikštijo šios bažnyčios kuratas, Anykščių parapijos kunigas filialistas Ignotas Brazdžionis ir Žemaičių pavyskupis Antanas Baranauskas, krikštatėviai buvo dvarininkai Konstantinas ir Bogumila Sagatauskai.

1896–1906 m. mokėsi Mintaujos (dabar – Jelgava, Latvija) mergaičių gimnazijoje. Būdama gimnazistė, dalyvavo moksleivių lavinimosi ir politinėse kuopelėse, turėjo nelegalią biblioteką.

V. Mickevičiaus-Kapsuko paraginta, M. Didžiulytė įsitraukė į knygnešystę. Ji gabeno knygas nuo Prūsijos sienos į jai paskirtas vietas. Ji taip pat rašydavo korespondencijas ir hektografu daugindavo atsišaukimus.

Po gimnazijos 1906 m. dar baigusi pedagoginius kursus Sankt Peterburgo (Rusija) universitete, M. Didžiulytė vienerius metus gyveno pas seserį Oną Sketerienę Žeimelyje (Pakruojo r.) ir privačiai dirbo žydų vaikų mokytoja. 1907 m. Svėdasuose (Anykščių r.) įkūrus "Saulės" draugijos trijų klasių pradžios mokyklą, M. Didžiulytė joje 1907–1908 m. dirbo mergaičių mokytoja, vikaro Izidoriaus Gudavičiaus buvo apgyvendinta prie špitolės. Svėdasuose ji buvo susitikusi su atvykusiu Kauno gubernatoriumi Piotru Veriovkinu (1861–1946) ir jam asmeniškai skundėsi dėl valdžios persekiojamų tėvo ir brolių, taip apsaugojo Vytautą Didžiulį nuo tremties. 

Nebesutarusi su nauju Svėdasų klebonu Kazimieru Kazlausku ir vikaru I. Gudavičiumi, M. Didžiulytė išvyko iš Svėdasų ir 1908–1912 m. dirbo mokytoja Gelgaudiškio (Šakių r.) pradžios mokyklos Trako filiale, kur atskirai nuo turtingųjų mokėsi dvaro kumečių vaikai. Ji platino jaunimui knygas, rūpindavosi politinių kalinių šelpimu. 

1912 m. ji kartu su seserimi Vanda išvyko į Jaltą (Krymas, Ukraina) ir ten kiek laiko gyveno, padėdama auginti sesers dukterį. Mergaitei 1913 m. vasarą mirus, M. Didžiulytė persikėlė į Odesą (Ukraina), 1913–1916 m. mokėsi kursuose ir 1916 m. lapkritį įgijo dantų gydytojos kvalifikaciją. Pirmojo pasaulinio karo metais ji gyveno Maskvoje (Rusija), kur atliko stomatologinę praktiką, dirbo lietuvių karo pabėgėlių kolonijoje.

1918 m. M. Didžiulytė grįžo į Krymą, 1918–1933 m. gyveno Gurzufe ir dirbo dantų gydytoja.

Tėvams mirus, 1933 m. M. Ševeliovienė su dukrele grįžo į Lietuvą, 1933–1934 m. gyveno Panevėžyje, 1934–1939 m. – Anykščiuose ir dirbo dantų gydytoja.  Ji taip pat dirbo draugijos kovai su džiova skyriuje, organizavo skrajojamąsias bibliotekėles.

1939 m. ji persikėlė ir iki gyvenimo pabaigos liko Vilniuje, kiek laiko dirbo vaistinėje, kol išėjo į pensiją.

Buvo ištekėjusi apie 1921 m., vyras Petras Ševeliovas (?–1923) – teisininkas. Duktė Julija Ševeliovaitė-Štarkienė (1924–2005) – muzikos pedagogė, emigrantė Izraelyje. Liko našlė.

Mirė 1973 m. Vilniuje. Palaidota Vilniuje.

M. Ševeliovienės gyvenimas ir veikla pristatomi Benjamino Kaluškevičiaus ir Kazio Misiaus žinyno "Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904" 2-ojoje knygoje (2014 m.).