Albertas NAKUTIS
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Viesulas
Gimimo data: 1910-02-04
Gimimo vietovė: Maleišių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Laivės gynėjas, partizanų kuopos vadas, visuomenininkas

2017-06-26   |   Spausdinti

Seneliai: Kazimieras Nakutis (1836–1907) ir Marijona Tumaitė-Nakutienė (1850–1918) – žemdirbiai ūkininkai. Tėvai: Antanas Nakutis (1878–1962) ir Julija Gečiūnaitė-Nakutienė (1889–1968). Augo aštuonių vaikų šeimoje su šešiomis seserimis ir broliu. Seserys: Joana Nakutytė-Šernienė (1908–1985), Zofija Nakutytė (1912–1988), Vlada Nakutytė-Petkūnienė (1914–1994), Bronė Nakutytė-Piesliakienė (1916–2002), Eugenija Nakutytė-Gofmanienė (1919–1994) ir Irena Nakutytė-Bartusevičienė (g. 1926 m.) – gydytoja, brolis Stasys Nakutis (1922–1947) – laisvės gynėjas, tremtinys, miręs tremtyje Norilsko lageryje. Giminaičiai: senelės brolis Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933) – kunigas, rašytojas ir visuomenininkas; pusbrolis (tėvo sesers sūnus) Jurgis Rimkus (1895–1972) – miškininkas.

Iki Antrojo pasaulinio karo A. Nakutis buvo Svėdasų (Anykščių r.) valsčiaus šaulių būrio vadas.

1944 m. spalio 15 d. jis kartu su kitais svėdasiškiais: Augustinu Baltuška iš Kunigiškių, Jurgiu Guzu iš Galvydžių ir Juozu Rimkumi iš Vikonių – įkūrė pogrindinę organizaciją "Nepriklausoma Lietuva" ir jai vadovavo. "Nepriklausoma Lietuva"  spausdino ir platino antisovietinius atsišaukimus, 100 egz. tiražu išleido laikraštį "Į kovą", ginklavosi ir užmezgė ryšius su kitais besikuriančiais partizanų daliniais, taip tapdama pirmuoju faktiškai veikusiu partizaniniu junginiu Svėdasų krašte.

1944 m. gruodį sovietinei kariuomenei likvidavus pogrindinę organizaciją, A. Nakutis išvengė suėmimo ir pasitraukė partizanauti, pasirinko Viesulo slapyvardį.

Nuo 1945 m. iki 1947 m. pavasario jis buvo Vytauto apygardos Liūto rinktinės Viesulo būrio vadas. 1947 m. gegužės 1 d. įkūrus  naują Algimanto apygardą, jis kartu su Juozu Kemekliu-Roku ėmėsi burti Kunigaikščio Margio rinktinę. 1947–1949 m., iki žūties, A. Nakutis-Viesulas buvo šios rinktinės Juozo Tumo-Vaižganto kuopos ir šios kuopos Viesulo būrio vadas, vadovavo iki 50–60 kovotojų, kurie veikė Kupiškio, Svėdasų (Anykščių r.) ir Kamajų (Rokiškio r.) apylinkėse.

Buvo vedęs, žmona Elena Grucytė (1920–2007). Sūnus Petras Grucė (g. 1946 m.) – pedagogas vadovas.

Žuvo 1949 m. lapkričio 2 d. Drobčiūnų miške (Anykščių r.) karinės operacijos metu, kai atsisakė pasiduoti kariuomenės apsuptame bunkeryje. Kartu žuvo dar šeši partizanai: Stasys Gimbutis-Rūkas (1921–1949), Petras Miškinis-Šarūnas (1922–1949), Kazys Palskys-Gintaras, Ąžuolas (1918–1949), Petras Černius-Tigras (1921–1949), Petras Dilys-Eimutis (1921–1949) ir Jonas Meškauskas-Caras (1924–1949).

Palaikai buvo numesti ir išniekinti Svėdasų miestelyje, paskui užkasti bulvių duobėje pušynėlyje prie Svėdasų koplytėlės. Vėliau juos Maleišių kaimo gyventojai slapčia perlaidojo nepaženklintoje kapavietėje Kunigiškių kaimo (Anykščių r.) kapinėse. 1991 m. kapas buvo pašventintas ir paženklintas akmeniniu paminklu-stela su iškaltu įrašu: "A+A / Albertas / Nakutis / 1910–1949". Visiems septyniems žuvusiems laisvės gynėjams pastatytas paminklas – koplyčia-varpinė (autorius – architektas Bronius Kazlauskas). Laisvės gynėjų žūties vieta Drobčiūnų miške pažymėta bendru tipiniu atminimo paminklu (1999 m.). A. Nakučio ir kitų pirmųjų Šimonių girios partizanų atminimas pagerbtas memorialiniu akmeniu Šimonių girioje (2016 m.).

A. Nakutis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (po mirties, 2007 m.).