BALTENIAI
  Gretimos vietovės:
BALTENIŠKIAI | BUIVYDAI | GUDIŠKIAI | MAČIONYS | MOZŪRIŠKIAI | SPRAGUITIS | VAITUTIŠKIAI | VELYKŪNAI |

2017-06-26   |   Spausdinti

Kaimas Skiemonių seniūnijoje už 13 kilometrų į šiaurės rytus nuo Skiemonių. Per kaimą eina kelias Mačionys–Leliūnai (Utenos r.). Ribojasi su Mozūriškių, Buivydų, Vaitutiškių, Balteniškių, Mačionių, Velykūnų ir Gudiškių kaimais, Spraguičio viensėdžiu, Utenos rajono Šaltupio ir Vareikių kaimais. Per kaimą teka upelis Urvena – Mušėjaus ežero intakas, čia yra jo ištakos.

Yra 9 sodybos – 11 gyventojų (2001 m.), 5 gyventojai (2011 m.). Priklauso Mačionių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Balteniai (Baltenie) minimi Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 m. inventoriuose. Priklausė Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui. 1923 m. kaime buvo 13 sodybų – 78 gyventojai.

1938 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 251,19 ha žemės.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Baltenių buvo ištremta į Sibirą 11 asmenų. 1950 m. vasarą Baltenių raiste įrengtame bunkeryje slėpėsi laisvės gynėjai Bronius Tyla (1907–1950) iš Balteniškių ir Bronius Petronis (1919–1950) iš Terpežerių, o liepos 17 d., išduotą jų slėptuvę apsupus kareiviams, gyvi nepasidavė ir susisprogdino. Jų slapstymosi ir žūties vieta B. Tylos dukters Angelės Tylaitės-Zizienės rūpesčiu 2000 m. paženklinta metaliniu kryžiumi su įrašo lentele: "1950 m. liepos 17 čia žuvo / Bronius Tyla / Kapitonas / ir jo bendražygis / Bronius Petronis / O, pareikit, parbėkit / Sidabriniais šilais – / Ir per amžius stovėkit / Lietuvos ąžuolais!".

1949 m. kaimas kartu su Balteniškiais ir Gudiškiais buvo sujungtas į kolūkį "Laisvė", vėliau priklausė "Kolektyvinio darbo", M. Melnikaitės, Mačionių kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo.

Priklauso Leliūnų (Utenos r.) parapijai. Senosios kaimo kapinės Smulkio ežero šiaurinio kranto šlaite, apie 100 metrų nuo ežero, neveikiančios, likę atskiri medinių kryžių fragmentai.

Balteniuose 1929 m. gimė mokslininkė pedagogė Apolonija Laurinavičiūtė-Paurienė.