Anykščių krašto vietovių žinynas - http://www.anykstenai.lt/vietoves
NAUJONYS
2018-02-07

Kaimas Anykščių seniūnijoje už 9 kilometrų į vakarus nuo Anykščių. Ribojasi su Zablackų, Piktagalio, Zavalynės, Posinių, Paraisčių, Aleksandravos ir Liepdegėnų kaimais. Įsikūręs į rytus nuo kelio Troškūnai–Kavarskas, vakariniu pakraščiu glaudžiasi prie Dabužių miško ir Paraisčio durpyno. Rytiniu kaimo pakraščiu teka upelis Susiena – Šventosios dešinysis intakas.

Yra 18 sodybų – 51 gyventojas (2001 m.), 30 gyventojų (2011 m.). Priklauso Piktagalio seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Pirmasis žinomas rašytinis šaltinis, kuriame paminėti Naujonys (tuo metu – Neivėnai) yra 1672 m. Pienionių seniūnijos inventorius. Kaimas priklausė Dvaro vaitijai, jame buvo 14 valakų vidutinės žemės. Kaimą sudarė šešios sodybos, kuriose gyveno Stanislovo Piliponio, Jono Šimonio, Petro Pivoriūno, Andriaus Tamošiūno bei Jurgio ir Jono Valiukonių šeimos. Tuo metu kaimo valakų galai ribojosi su 19 miško valakų, kiti galai ribojosi su Pienionių dvaro dirvomis. Vieni valakų šonai ribojasi su Piktagalio kaimo žemėmis, o kiti su Lebdegėnų kaimo žemėmis.

1765 m. Pienionių seniūnijos Dvaro vaitijos inventoriuje kaimas nenurodytas, bet kaimas Nejusany, priklausantis Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui, minimas Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 m. inventoriuje. Nėra Neivėnų ir 1775, 1798 bei 1811 m. Pienionių seniūnijos Dvaro vaitijos inventoriuose.

1849 m. Andrioniškio dvaro inventorių 8 varstai nuo Andrioniškio esančiame kaime Poneywiany buvo 27 gyventojai: 7 darbingi vyrai ir 12 moterų bei 9 kiti asmenys. Kaime gyveno: 35 metų Pranciškus Pišnius su 40 metų žmona Veronika, 15 metų sūnumi Gasparu, dukromis 8 metų Rozalija ir 2 metų Elzbieta; 25 metų Motiejus Šurpis su 24 metų žmona Veronika; 22 metų Jokimas Griciūnas su 20 metų žmona Ona, 64 metų tėvu Jonu, 54 metų jo žmona Kotryna, jų dukromis 18 metų Petronėle ir 14 metų Julijona; 36 metų Baltazaras Slamkauskas su 40 metų žmona Antanina, 13 metų dukra Juozapota, 22 metų posūniu Jonu Miškiniu, 25 metų jo žmona Pranciška ir 19 metų seserimi Petronėle; 29 metų Pranciškus Laskauskas su 25 metų žmona Barbora, sūnumis 4 metų Adomu ir 1 metų Anicetu, broliais 19 metų Kazimieru ir 16 metų Juozapu, seserimis 30 metų Uršule ir 13 metų Salomėja.

1923 m. kaime buvo 36 sodybos – 193 gyventojai. Dauguma gyventojų buvo rusų tautybės. 1929 m. Naujonių kaimas priklausė Anykščių valsčiaus VI seniūnijai (Naujonių), kurioje buvo 860 gyventojai. Be Naujonių kaimo seniūnijai dar priklausė Kirkų, Aleininkų, Liepdegėnų I–IV, Paraiščių ir Posinių kaimai. Naujonių seniūnu buvo išrinktas Petras Kaulakys, juo buvęs ir 1934 m.

1932 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet 352,09 ha žemės padalinta 47 savininkams.

1931 m. kaip Piktgalio pradinės mokyklos komplektas ėmė veikti Naujonių mokykla. Mokytoju buvo paskirtas Antanas Kryžanauskas. Iš 38 vaikų 32 buvo rusų sentikių vaikai, tačiau mokykloje buvo dėstoma lietuvių kalba. 1932–1933 m. su I–III skyriais dirbo mokytoja Ona Ostrauskienė. 1938–1939 m. mokytoja ėmė dirbti Regina Petrauskaitė, 1939–1940 m. išnuomotose mokyklos patalpose dirbo mokytoja Joana Jocaitė. Po Antrojo pasaulinio karo vėl atidarytoje mokykloje 1949–1960 m. vedėja dirbo mokytoja Marcelė Kurčinskienė, nuo 1960 m. – Živilė Kulikauskaitė-Remeikienė, kol apie 1965 m. mokykla buvo uždaryta.

Antrojo pasaulinio karo ir vokiečių okupacijos metais Naujonių seniūnu buvo paskirtas Antanas Grina (1889–1944), tačiau netrukus ji perdavė šias pareigas ilgą laiką jas ėjusiam P. Kaulakiui. Karo metais kaimo apylinkėse slapstėsi sovietinis partizanas Vladas Vildžiūnas, subūręs grupę, kuri 1944 m. pradžioje puldinėjo ne tik vokiečius, bet ir Naujonių kaimo gyventojus. 1944 m. birželio 14 d. vakare Vildžiūno partizanų būrio grupė užpuolė Grinų sodybą ir to būrio kovotojas Vilkončius nušovė šeimininką Antaną Griną jo paties namuose (žmona su vaikais tuo metu buvo išvykusi į Antanines Troškūnuose).

Po Antrojo pasaulinio karo iš Naujonių buvo ištremti į Sibirą 6 asmenys: 1948 m. gegužės 22 d. Liudvika Grinienė (1902–?) su dukra Gene (g. 1933 m.) bei sūnumis Alfonsu (g. 1928 m.) ir Algirdu (g. 1936 m.) išvežta į Krasnojarsko krašto Manos rajoną, o 1949 m. kovo 25 d. Kostas Baltakis (1887–?) su žmona Julija (1900–?) – į Irkutsko srities Zimos rajoną. Kaimo gyventojas Antanas Baltakis buvo nušautas.

Nuo 1944 m. iki 1954 m. gegužės 25 d. veikė Anykščių apskrities Anykščių valsčiaus (vėliau – Anykščių rajono) Naujonių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Šeimyniškių apylinkės.

1949 m. balandžio 13 d. kaimas buvo įjungtas į Naujonių kolūkį, vėliau priklausė Molotovo vardo, "Švyturio" kolūkiams. 1992 m. ūkiui iširus, kaime veikė Naujonių žemės ūkio bendrovė (ūkininkavimo kryptis – augalininkystė).

Priklauso Anykščių parapijai ir Lietuvos sentikių Pomoro bažnyčios Girelės bendruomenei. Senosios sentikių kapinės veikiančios, aptvertos metaline tvora su vartais, prižiūrimos, jose laidojami rusų tautybės žmonės. Yra du seni nykstantys mediniai kryžiai, keletas XX a. pradžios akmeninių kryžių.