Anykščių krašto vietovių žinynas - http://www.anykstenai.lt/vietoves
PLIKIŠKIAI
2018-02-18

Kaimas Andrioniškio seniūnijoje už 10 kilometrų į šiaurės rytus nuo Andrioniškio. Ribojasi su Žliobiškių, Mikierių ir Sedeikių kaimais, kitapus Šventosios – Lašinių ir Magylų kaimai. Įsikūręs Šventosios upės dešiniajame krante. Vakariniu kaimo pakraščiu teka upė Pelyša – dešinysis Šventosios intakas, čia yra šių upių santaka. Vakariniu pakračiu teka upelis Šaltupis – Šventosios dešinysis intakas, netoli - jų santaka. Šiauriniu pakraščiu glaudžiasi prie Šimonių girios.

Yra 29 sodybos – 29 gyventojai (2000 m.), 21 gyventojas (2001 m.), 18 gyventojų (2011 m.). Priklauso Mikierių seniūnaitijai (nuo 2009 m.). Nuo 2011 m. Plikiškių kaime yra Vanagų ir Vieškelio gatvės.

Plikiškių kaime XIX a. pradžioje apsigyveno rusų sentikių šeimos. Prie vieškelio buvusi žydo Berkos karčema.

1923 m. kaime buvo 8 sodybos – 43 gyventojai. 1942 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 447,90 ha žemės. Didžioji dalis neturtingųjų ("grytelninkų") buvo rusų tautybės. Plikiškių kaimo vyrai plukdė sielius Šventosios upe, dirbo įvairius miško medienos ruošimo darbus.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą vietinis Jonas Jasiūnas, užsidirbęs pinigų JAV, Plikiškiuose, Šventarėčiaus viensėdyje ant Šventosios upės, 1930 m. pasistatė ir 1934 m. paleido vandens malūną. Jame ne tik malė grūdus, bet ir vėlė milus, turėjo lentpjūvę – pjovė lentas. 1955 m. malūnas buvo nacionalizuotas ir perduotas Anykščių pramkombinatui, iki 1968 m. jis dar veikė, vėliau jo pastatas buvo nugriautas ir ant pamatų pastatyta poilsiavietė. Prie šio malūno 1957 m. vasarą buvo filmuojamas vienas pirmųjų lietuviškų kino filmų "Žydrasis horizontas".

Po Antrojo pasaulinio karo iš Plikiškių buvo ištremta į Sibirą 10 asmenų.

1944 m. gruodžio 14 d. NKGB kareiviai, vadovaujami majoro Čertovo, apsupo Plikiškių kaimą ir surengė žudynes, o savo ataskaitose paskui nurodė, kad kautynėse žuvo 11 partizanų kartu su būrio vadu Jonu Jančiu. Tuo tarpu vietiniai žmonės liudijo, kad tą dieną Plikiškiuose buvo sušaudyti jauni civiliai gyventojai, pakliuvę į kareivių akis: Jonas Jakubka (1921–1944) iš Maldeikių, Jonas Mališauskas (1923–1944), Emilija (1910–1944), Jonas (1920–1944) ir Antanas (1927–1944) Vanagai, taip pat žuvo keli Šilagalių ir Sedeikių kaimo gyventojai.

1952 m. rugsėjo 14 d. Šventosios upėje ties Plikiškių kaimu nuskendo paskutinis Perkūno būrio partizanų vadas Bronius Puodžiūnas-Garsas.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Žalioji giria", vėliau priklausė "Kolūkiečių balso" kolūkiui, kol buvo perduotas Anykščių miškų ūkio Sedeikių girininkijai.

Priklausė Šimonių (Kupiškio r.) parapijai, nuo 1942 m. priklauso Inkūnų parapijai. Kapinių nebuvo.

Plikiškiuose 1935 m. gimė rašytojas Antanas Drilinga, 1939 m. – inžinierius statybininkas, vadovas Vladas Algirdas Šemeta.

Plikiškių kaimo istoriją A. Drilinga aprašė knygoje "Žmonės prie vieškelio" (1986 m.). Kaime yra šio rašytojo gimtoji sodyba, kurioje jis kelis dešimtmečius leisdavo vasaras, kol senatvėje sodybą pardavė. J. Jasiūno šeimos ir jo malūno istorija pasakojama Rimanto P. Vanago dokumentinės prozos knygoje "Likimų medžiotojas" (2017 m.).