Kaimas Debeikių seniūnijoje už 8 kilometrų į vakarus nuo Debeikių. Ribojasi su Rašimėlių ir Čekonių kaimais. Šiauriniu pakraščiu kaimas glaudžiasi prie Ramuldavos girios. Pro kaimą teka upelis Milys, čia įtekantis į Varių – Šventosios kairįjį intaką.

Yra 2 sodybos – 5 gyventojai (2001 m.), 11 gyventojų (2011 m.). Priklauso Čekonių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Kaimo pavadinimas kilęs nuo palivarko kūrėjo ir savininko Romualdo Jelenskio (1780–1851) vardo.

Ramuldavos kaimas įsikūręs Ramuldavos palivarko vietoje. 1851 m. Aknystų dvaras su Ramuldavos palivarku testamentu buvo užrašytas Antanui Jelenskiui, bet po 1863 m. sukilimo numalšinimo perėjo carinės Rusijos valstybės žinion. 1863–1875 m. Ramuldavos palivarkas buvo nuomojamas, nuomininkai keisdavosi kone kasmet, todėl pastatai buvo netvarkomi ir nyko. Jo likučius savininkė Sabina Jelenskienė atgavo 1875 m., po to pastatė tris naujus tvartus, 2 didelius svirnus, klojimą, kiemą išgrindė akmenimis, įveisė gėlynus. Palivarke įsikūrė ir 1912 m. jį paveldėjo savininkės sūnus Marijonas Jelenskis, vėliau – jo sūnus Henrikas Jelenskis, buvęs paskutinis šios giminės atstovas Ramuldavoje.

Po 1918 m. prasidėjusi žemės reforma apkarpė dvarų žemes. Ramuldavos palivarkas buvo išparduotas, H. Jelenskis su broliais pasidalijo pinigus ir persikėlė į Lenkiją. Palivarko pastatus įsigijo iš JAV grįžęs Juozas Varnas (1888 – po 1949), atkūręs ir tvarkingai plėtojęs ūkį kelis dešimtmečius.

1923 m. kaime buvo 13 sodybų – 76 gyventojai. J. Varnas kaime įsteigė pieninę, pastatė jaują su arkline linamine.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Ramuldavos buvo ištremta į Sibirą 10 asmenų, tarp jų: 1948 m. gegužės 22 d. į Krasnojarsko kraštą: Balys Nadalskas (1902–?), jo žmona Zosė Nadalskienė (1890–?), jų duktė Genė Nadalskytė-Kiaušienė-Daunoravičienė (1926–2013) ir sūnus Bronius Nadalskas (g. 1933 m), tremtyje laikyti iki 1956 m., 1949 m. kovo 26 d. į Irkutsko sritį – Juozas Varnas (1888 – po 1949), miręs tremtyje, jo žmona Danė Varnienė (1891–?) ir vyriausias sūnus Alfonsas. 1945 m. vasario 18 d. Utenos NKVD kariuomenės garnizonas puolė partizanus Ramuldavos miške. Žuvo 8 Dragūno būrio partizanai ir būrio vadas Antanas Urbonas-Dragūnas. Partizanų kūnai buvo numesti Anykščiuose, vėliau užkasti miškelyje priešais dabartinę Anykščių Jono Biliūno gimnaziją.

1949 m. kovo 31 d. kaimas buvo įjungtas į "Pergalės" kolūkį. "Pergalės" kolūkio pirmininko Jono Potapovo iniciatyva senieji palivarko pastatai buvo nugriauti, mediena panaudota kolūkio tvartams statyti, sodas iškirstas ir sulygintas su žeme. Stambinant ūkius, 1950 m. Ramuldava įjungta į "Už taiką" kolūkį, nuo 1953 m. kovo 2 d. priklausė "Tarybinio artojo", o nuo 1978 m. – "Ateities", Debeikių kolūkiams, kol 1992 m. šis kolūkis iširo.

1959-1975 m. veikė Ramuldavos girininkija, jos raštinė iki 1967 m. veikė Zigmantavos kaime, vėliau – Mickūnuose. Girininkijai priklausė 1889 ha miškų (1974 m.). Ramuldavos girininkais dirbo: 1958–1960 m. – Fidelis Kligys, 1961–1965 m. – Petras Samuolis, 1967–1968 m. – Jonas Deksnys, 1969–1975 m. – Juozas Baseckas. Nuo 1975 m. girininkija prijungta prie Mickūnų girininkijos.

Priklauso Debeikių parapijai. Kapinių nebuvo.

Ramuldavoje pastatytas kryžius 1944–1946 m. už Lietuvos laisvę žuvusiems 11 Dragūno būrio partizanų atminti (autorius Antanas Adomavičius, 2001 m.)

Ramuldavoje 1897 m. gimė inžinierius, kariškis Petras Kutka, 1957 m. – sportininkas bridžo žaidėjas Albertas Tyla.