Benjaminas JAKŠEVIČIUS
  Gimimo data: 1895-03-31
Gimimo vietovė: Panevėžys

Trumpai:
Dailininkas skulptorius, laisvės gynėjas Lietuvos kariuomenės savanoris ir partizanas, politinis kalinys

2018-07-30   |   Spausdinti

Tėvai: Aleksandras Jakševičius (1844–1934) – amatininkas, dailininkas skulptorius, ir Marija Gurinaitė-Jakševičienė, kilusi iš bajoriškosios Tyzenhauzų giminės. Brolis Vincentas Jakševičius (1873–1936) – dailininkas skulptorius, dekoratorius.

1907–1910 m. mokėsi Panevėžio pradžios mokykloje.

Iki 1915 m. B. Jakševičius dirbo pagalbininku pas vyresnįjį brolį Vincentą.

1915 m. jis buvo mobilizuotas į tarnybą carinės Rusijos kariuomenėje, tris mėnesius tarnavo 2-ajame Sibiro batalione Čitoje ir Brianske (Rusija). Vėliau dėl ligos iš karinės tarnybos jis buvo paleistas ir iki 1918 m. gyveno Jekaterinburgo gubernijoje, dirbo statybose.

1918 m. grįžęs iš Rusijos į Lietuvą, B. Jakševičius 1918–1922 m. gyveno Švėkšnoje (Šilutės r.).

1919 m. sausio 11 d. jis išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę ir tarnavo Panevėžio batalione, išaugusiame į 4-ąjį pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulką, eiliniu iki 1920 m. kovo 8 d. 1919 m. šio pulko sudėtyje jis dalyvavo mūšiuose bolševikų fronte.

1922–1925 m. B. Jakševičius gyveno ir dirbo Panevėžyje. Sukūręs šeimą, nuo 1925 m. jis persikėlė į žmonos tėviškę Kavarską (Anykščių r.) ir ten gyveno iki 1945 m., vis išvykdamas dirbti į Panevėžį ar į Švėkšną.

Kaip Lietuvos karys savanoris 1932 m. jis gavo žemės sklypą Aukštųjų Svirnų dvare (Anykščių r.), buvo apdovanotas Savanorio medaliu (1930 m.).

Gyvendamas Švėkšnoje, Panevėžyje ir Kavarske, jis dirbo skulptoriumi ir dekoratoriumi, kūrė antkapinius paminklus. Skulptoriaus B. Jakševičiaus kūriniai puošia Taujėnų (Ukmergės r.) ir Rietavo bažnyčias. Jo skulptūrų yra Troškūnuose, Kavarske, Burbiškyje, Upytėje (Panevėžio r.), Raguvoje (Panevėžio r.), Pasvalyje.

Žymesni B. Jakševičiaus skulptūriniai paminklai:

1929–1930 m. – Panevėžio katedros centrinio altoriaus skulptūros (su broliu Vincentu Jakševičiumi ir jo sūnumis Silvanu ir Adomu).

1931 m. – skulptūrinė kompozicija "Šv. Antanas Paduvietis", skirta Šv. Antano mirties 700-osioms metinėms atminti, Troškūnų (Anykščių r.) bažnyčios šventoriuje.

1937 m. – skulptūra "Angelas" Troškūnų (Anykščių r.) kapinėse ant Irenos Bžeskytės (1930–1936) kapo.

1941 m. – paminklas pirmajam žuvusiam Birželio sukilimo dalyviui Klemensui Peldžiui Kavarsko kapinėse.

1943 m. – "Kristaus Karaliaus" skulptūra, skirta parapijos 10-mečiui atminti, Burbiškio (Anykščių r.) bažnyčios šventoriuje, priešais dvaro rūmus (uždarius rūmuose veikusią bažnyčią, perkelta į Burbiškio kapines).

1945 m. liepą B. Jakševičius pasitraukė į pogrindį ir įsijungė į partizaninę kovą, pasirinko slapyvardžius Šaltekšnis ir Dzedziūnia. Iš pradžių jis priklausė Antano Juzakėno-Liūto partizanų būriui, paskui buvo Antano Žilio-Žaibo būrio kovotojas, vyriausias amžiumi tarp laisvės gynėjų.

1947 m. Miknevičiaus miške netoli Raguvos (Panevėžio r.) jis buvo paimtas į nelaisvę. 1948 m. gruodį jis buvo nuteistas pagal Rusijos federacijos Baudžiamojo kodekso 58 str. 1a ir 11 d., jam skirta mirties bausmė, paskui ji sumažinta iki 25 metų laisvės atėmimo sustiprinto režimo kalėjime. B. Jakševičius buvo kalinamas Mordovijos (Rusija) lageriuose, ten, prižiūrėtojų paragintas, kūrė skulptūrinius portretus. Lageryje jo išdrožti šachmatai su prižiūrėtojų galvomis dabar eksponuojami Kauno IX forto muziejuje.

1960 m. B. Jakševičius buvo išleistas iš lagerio be teisės grįžti gyventi į Lietuvą. Vis dėlto grįžęs į Lietuvą, B. Jakševičius glaudėsi Panevėžyje pas gimines, lankydavo savo vaikus Kaune, Ukmergėje, Širvintose. Iki senatvės jis tapė šventųjų paveikslus, drožinėjo lazdas.

Buvo vedęs 1925 m. lapkričio 28 d., žmona Elžbieta Striogaitė-Jakševičienė (1900–1932). Likęs našlys, vienas užaugino keturis vaikus. Vaikai: Irena Jakševičiūtė (g. 1926 m.), Birutė Jakševičiūtė (1928–?), Vytautas Jakševičius (1930–1982) – buhalteris, tautodailininkas skulptorius, ir Algimantas Jakševičius.

Mirė 1979 m. rugpjūčio 13 d. Kaune. Palaidotas Kavarsko kapinėse šeimos kape šalia tėvo, žmonos ir jos motinos. Kapą ženklina paminklinė kompozicija – jo paties sukurta Švč. Mergelės Marijos balta betoninė statula, pastatyta ant žmonos kapo, su įrašu postamente: "Striogienė Uršulė / 1863–1953 / Jakševičienė Elžbieta / 1900–1932 / Jakševičius Aleksandras / 1844– / Liūdi anūkai" ir kuklus akmeninis paminklas-stela su įrašu: "Jakševičiai / Benjaminas / Aleksandras / Birutė".

Panevėžio kraštotyros muziejuje buvo surengta paroda "Skulptorių Jakševičių kūryba" (2016 m.), pristačiusi ir B. Jakševičiaus sakralinius kūrinius.