Kaimas Svėdasų seniūnijoje už 5 kilometrų į pietvakarius nuo Svėdasų. Įsikūręs 0,5 kilometro į rytus nuo krašto kelio Anykščiai–Rokiškis. Šiauriniu kaimo paklraščiu teka upė Vosinta – kairysis Jaros intakas, yra Grikiapelių ežerėlis, iš kurio išteka ir per kaimą į pietus teka Šaltupė – dešinysis Šventosios intakas. Ribojasi su Pauriškių, Vikonių, Sausalaukės, Butėnų, Kuprių, Gerkonių, Mikniūnų ir Aknysčių kaimais, Galviškio viensėdžiu.

Yra 47 sodybos – 172 gyventojai (2011 m.), 143 gyventojai (2011 m.). Kaimas yra Grikiapelių seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.). Nuo 2011 m. Grikiapeliuose yra Grikiapelių ir Mokyklos gatvės.

Sodiečiai augino grikius, iš kurių kepdavę duoną. Matininkas, pavaišintas duona, vadinama "grikių boba", nusprendė tą kaimą pavadinti Grikiapeliais ir dar atrėžė jam daugiau žemės.

XIX a. pabaigoje kaime gyveno bežemis daraktorius Pranas Kaminskas (Kaminskis). Pasimokęs Svėdasų valdinėje mokykloje, jis slapta mokė vaikus šiame ir aplinkiniuose kaimuose, pasiekdavo net Rubikius (Anykščių r.). Policija 1899 m. sausio 30 d. užtiko P. Kaminską daraktoriaujantį Butėnų k. (Kupiškio r.), jis mokė 18 vaikų, tarp jų buvo ir dvi mergaitės. P. Kaminskas kas savaitę keldavosi gyventi ir mokyti vis į kitą vietą, visur gaudavo pastogę, maisto ir po 5 kapeikas už kiekvieną mokinį. Jis mokė lietuviško bei rusiško rašto, aritmetikos ir dailyraščio. Per kratą pas jį buvo rasti 4 lietuviški elementoriai bei 3 maldaknygės, 6 rusiški elementoriai bei vienas aritmetikos uždavinynas, 7 dailyraščio sąsiuviniai ir 5 grifelinės lentelės. Kauno gubernatorius pasiūlė nubausti daraktorių 25 rublių bauda arba 7 dienomis arešto policijos areštinėje, o 18 tėvų – po 10 rublių baudomis arba 3 dienomis arešto.

1923 m. kaime buvo 31 sodyba – 174 gyventojai. 1933 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet 36 šeimos turėjo 557,41 ha žemės.

1926 m. pradėjo veikti Grikiapelių pradžios mokykla – viena pirmųjų šiose apylinkėse, su I–III skyriais dirbo mokytojas Jonas Gimbutis. Tačiau jau kitais mokslo metais mokykla buvo perkelta į Pauriškių kaimą (kiti šaltiniai mini, jog mokykla veikė iki 1935 m.).

1941 m. ir po Antrojo pasaulinio karo iš Grikiapelių buvo ištremtas į Sibirą 21 asmuo: policijos pareigūnas Jonas Tebelškis, Vladas Juozelskis, Bronius Viršyla ir Jurgis Gečiūnas, taip pat penkios šeimos: brolių Alekso ir Juozo Matelių, Balio Juozelskio, Prano Kaminsko bei Gečiūnienė su dukra. Kaime žuvo Algirdas Mikėnas, Vytautas Matuliauskas, Kėlbauskų šeima (2 asmenys), Rubinų šeima (2 asmenys), Marija Paršonienė ir Kazimieras Butkevičius. 1950 m. balandį Juozo Dundulio kieme buvo nušauta partizanų ryšininkė Zosė Baronaitė (1914–1950) iš Vikonių.

1949 m. rugsėjo 3 d. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Aušra". Stambinant ūkius, nuo 1952 m. jis priklausė K. Požėlos, paskui iki 1958 m. – Vorošilovo kolūkiui. 1958–1974 m. kaimas priklausė mažesniam "Jaros" kolūkiui, o nuo 1974 m. – stambiam Svėdasų kolūkiui, kol 1992 m. šis ūkis iširo, Grikiapeliuose vėl ūkininkaujama pavieniui.

Priklauso Svėdasų parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, išlikę 2 antkapiniai paminklai.

1996 m. buvo atstatytas kaimo kryžius (autoriai – Stasys ir Remigijus Aleksandravičiai) ties Prūso liepa, po kuria XX a. pradžioje sėdėjo Adomas Prūsas ir jo svečias Jonas Basanavičius.

Apie 0,4 km į pietvakarius nuo kaimo sodybų, Šventosios upės dešiniajame krante, apie 0,4 km į šiaurę nuo Šventosios ir Uolintos santakos, miško pakraštyje yra archeologijos paminklas – I–IV a. Grikiapelių pilkapiai, vietinių žmonių vadinami Milžinų kapais.

Grikiapelių kaimo istorija pateikiama Adomo Prūso autobiografijoje "Gyvenimo keliai : 1878–1938" (1938 m.) bei Gražinos Matelytės-Kepežinskienės ir Irenos Matelytės-Sirusienės sudarytame giminės istorijos leidinyje "Dulkėtas Matelių gyvasties vieškelis" (2014 m.).

Grikiapeliuose 1865 m. gimė inžinierius, verslininkas, visuomenininkas Jonas Prūsas, 1878 m. – ekonomistas finansininkas, visuomenininkas Adomas Prūsas, 1952 m. – pedagogė etnomuzikologė ir kraštotyrininkė Gražina Matelytė-Kepežinskienė, 1955 m. – chemikė ir kraštotyrininkė Irena Matelytė-Sirusienė.