Kaimas Debeikių seniūnijoje už 3 kilometrų į šiaurę nuo Debeikių. Įsikūręs aplinkui Sterkiškio ežerą, per kaimą ir ežerą teka upelis Bigulis – Aknystos kairysis intakas. Kaimą kerta Debeikių–Leliūnų vieškelis. Ribojasi su Aknysčių, Danišiūnų, Sterkonių, Kirkėnų ir Rukšiškių kaimais, Juozapavos ir Jazminavos viensėdžiais.

Yra 6 sodybos – 14 gyventojų (2001 m.), 17 gyventojų (2011 m.). Priklauso Leliūnų seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

1923 m. kaime buvo 2 sodybos – 15 gyventojų. 1924 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 175,38 ha žemės.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Sterkiškio buvo ištremti į Sibirą 3 asmenys.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į "Gegužės 1-osios" kolūkį, vėliau, stambinant ūkius, nuo 1950 m. priklausė "Auksinės varpos", nuo 1954 m. – "Už taiką" kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo.

Priklauso Debeikių parapijai. Kapinių nebuvo.

Apie 0,1 km į pietus nuo Sterkiškio kaimo, prie Kučio sodybos, yra geležinis kryžius, ornamentuotas, ant akmeninio pagrindo, su iškalta data "1882". Kaimo viduryje prie kryžkelės stovi geležinis kryžius ant akmeninio postamento su iškaltu kryžiaus ženklu, prie jo akmeninė lentelė su įrašu: "Nugriautas apie / 1960 m. / Atstatytas / Sterkiškio kaimo / jaunimo tautos / atgimimo 1989 metais. / Dieve, stiprink / jaunimo meilę savo / Tėvynei Lietuvai".

Sterkiškio kaimo ir jo gyventojų istorija XIX–XX a. pristatoma Aldonos Karkauskienės sudarytame genealoginės kraštotyros rinkinyje "Apeikiai : giminės istorija" (2022 m.).

Sterkiškyje 1885 m. gimė vargonininkas ir chorvedys Juozas Rožanskas, 1919 m. – švietėjas, mecenatas Kazys Rožanskas, 1928 m. – inžinierius statybininkas Povilas Rožanskas, 1971 m. – muzikos pedagogė ir visuomenininkė Danutė Apeikytė-Pleskienė.

Sterkiškyje nuo vaikystės užaugo Rusijoje gimę broliai laisvės gynėjai partizanų būrių vadai Aleksas Velanis-Tigras ir Andrius Velėnius.