Kaimas Troškūnų seniūnijoje už 2 kilometrų į rytus nuo Troškūnų. Ribojasi su Mediniškių, Gurskų ir Žiedonių kaimais, Samanų viensėdžiu. Įsikūręs abipus krašto kelio Anykščiai–Panevėžys. Pietvakariniu kaimo pakraščiu driekiasi siaurojo geležinkelio Anykščiai–Panevėžys linija.

Yra 3 sodybos – 8 gyventojai (2001 m.), 5 gyventojai (2011 m.). Priklauso Smėlynės seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

1789 m. balandžio 22 d. sudarytame Troškūnų parapijai priklausančių kaimų generaliniame rejestre minimi ir Stukonys. Kaimas su 5 valstiečių kiemais priklausė Troškūnų dvaro savininkui ponui Petkevičiui.

1923 m. kaime buvo 10 sodybų – 52 gyventojai. 1932 m. kaimas išskirstytas į 11 vienkiemių, tuomet turėjo 105,47 ha žemės.

Kaimo žmonės 1943 m. kryžkelėje pastatė aukštą medinį kryžių su užrašu: "Apsaugok, Viešpatie, nuo karo baisybių". Jį 1943 m. rugsėjo 21 d. pašventino kunigas Antanas Juška.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Stukonių niekas nebuvo ištremtas į Sibirą.

1948 m. kaimas buvo įjungtas į "Pirmūno" kolūkį, 1953–1960 m. pateko į "Pažangos" kolūkį, nuo 1960 m. priklausė Troškūnų tarybiniam ūkiui, "Aukštakalnio" kolūkiui, kol šis 1992 m. iširo.

Priklauso Troškūnų parapijai. Kapinių nebuvo.

Stukonyse 1902 m. gimė kariškis, kankinys Petras Tunkevičius, 1916 m. – laisvės gynėjas, partizanų rinktinės vadas Povilas Tunkevičius-Kastantas, 1936 m. – mokslininkas geografas Juozas Dubra, 1954 m. – gydytojas kardiologas Pranas Žiukas, 1959 m. – pedagogė ir socialinė darbuotoja Laima Dubraitė-Zukienė.