Monika JANKAUSKIENĖ
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Kairytė
Gimimo data: 1904-01-14
Gimimo vietovė: Ažupiečiai, Anykščiai »

Trumpai:
Pedagogė pradinių klasių mokytoja, liaudies dainininkė (sopranas)

2018-08-06   |   Spausdinti

Seneliai: Pranciškus Kairys (1798–1880) ir Kristina Kiaušaitė-Kairienė (apie 1827 – apie 1900). Tėvai: Feliksas Kairys (1855–1925) – knygnešys, švietėjas, ir Juozapota Rimkutė-Kairienė (1861–1947) – žemdirbė, dainininkė. Seserys: Veronika Kairytė-Kuliešienė (1888–1944) – dainininkė, Rozalija Kairytė (1892–1971) – dainininkė, tautodailininkė, Emilija Kairytė-Petronienė (1896–1981) – žemdirbė, dainininkė, Anelė Kairytė-Bajorienė (1898–1988) – pedagogė, dainininkė, brolis Pranciškus Kairys (1890–1956) – emigrantas JAV. Broliai Klemensas Kairys (1883–1887) ir Jonas Kairys (1886–1886) bei sesuo Izabelė Kairytė (1900–1902) mirė vaikystėje. Pusbrolis (motinos  brolio sūnus) Antanas Rimkus (1887–1952) – politikas ir savivaldos organizatorius.

1904 m. sausio 16 d. Anykščių bažnyčioje ją pakrikštijo vikaras Kazimieras Skripka, krikštatėviai buvo Anupras Jasevičius ir Anastazija Kairienė, Kazimiero Kairio žmona.

Augo jauniausia šeimoje, mokėsi dainuoti iš seserų. 1912–1914 m. mokėsi Anykščių rusiškoje pradžios mokykloje.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1914 m. viena paskui seserį Anelę Kairytę nuvažiavo į Voronežą (Rusija). Ten 1914–1917 m. gyveno bendrabutyje ir mokėsi M. Yčo lietuvių gimnazijoje parengiamosiose klasėse, dainavo solo. Išvykusi 1917 m. gruodį, 1917–1918 m. ji su A. Kairyte gyveno lietuvių kolonijoje Pacavoje (Mogiliovo sritis, Baltarusija).

1918 m. balandį M. Kairytė kartu su seserimis Anele ir Rozalija bei pusbroliu Antanu Rimkumi grįžo į Anykščius, vėl augo tėvų namuose su seserimis. Su seserimis Rozalija, Emilija ir Anele ji išmoko ir dainavo Antano Baranausko "Anykščių šilelį". 1919–1920 m. su seserimi Anele ji gyveno Utenoje ir mokėsi Utenos "Saulės" gimnazijoje.

1920–1922 m. M. Kairytė toliau mokėsi Anykščių vidurinėje mokykloje, baigė keturias klases. Jos mokytojai buvo Pranas Šulga ir Vincas Petronis. Mokykloje M. Kairytė priklausė dramos būreliui, dainavo chore.

1922–1923 m. ji gyveno Kaišiadoryse pas seserį Anelę. 1923–1925 m. M. Kairytė baigė Marijampolės mokytojų kursus ir nuo 1925 m. rudens pradėjo dirbti mokytoja Žiežmariuose (Kaišiadorių r.). Vėliau ji mokytojavo Kaišiadoryse, Užpaliuose (Utenos r.), o 1939–1941 m. buvo Vilniaus 4-osios pradinės mokyklos mokytoja. Antrojo pasaulinio karo metais M. Jankauskienė gyveno Kurmiuose (Klaipėdos r.) ir dirbo Kurmių pradžios mokykloje mokytoja.

Nuo 1945 m. iki gyvenimo pabaigos M. Jankauskienė gyveno Anykščiuose, dėl silpnos sveikatos nebedirbo. Čia ji vėl pradėjo dažniau dainuoti, ypač – kartu su seserimis. Iš visų penkių seserų M. Jankauskienė turėjo patį gražiausią balsą, dainuodavo sopranu.

Seserys Kairytės XX amžiuje buvo laikomos talentingiausia Anykščių krašto liaudies menininkų gimine. Jos kartu dainuodavo iki gilios senatvės, jų repertuare buvo daug Anykščių krašto liaudies dainų, sutartinių, taip pat Antano Baranausko, Maironio, Klemenso Kairio dainos ir giesmės.

Lietuvos konservatorijos parengtame ir išleistame plokštelių rinkinyje "Lietuvių liaudies dainų antologija" (1968 m.) yra keturios seserų Kairyčių dainos: "Rieda ratai rateliukai", "Gegutyte, puiki ponia", "Par mužikų ar par ponų" ir "Tu tu tu sadautoj". Šias dainas 1966 m. M. Jankauskienė įdainavo kartu su seserimis Rozalija Kairyte, Emilija Petroniene ir Anele Bajoriene.

Susituokė 1925 m. gegužės 2 d. Žiežmarių bažnyčioje, vyras Juozas Jankauskas (1901–1977) – pedagogas matematikos mokytojas. Dukterys: Danutė Jankauskaitė-Sprindžiukienė (1927–2010) – gydytoja, Vida Marija Jankauskaitė-Juodelienė (g. 1933 m.) – medicinos laborantė.

Mirė 1976 m. balandžio 8 d. Anykščiuose. Palaidota Anykščių senosiose kapinėse šeimos kape prie vyro ir dukters. Kapą ženklina tamsaus šlifuoto akmens paminklas-stela su iškaltu įrašu: "Monika Jankauskienė / 1904–1976 / Juozas Jankauskas / 1901–1977 / Danutė Sprindžiukienė / 1927–2010".