Kaimas Svėdasų seniūnijoje už 8 kilometrų į rytus nuo Svėdasų. Ribojasi su Aulelių, Padvarių, Drobčiūnų, Daujočių ir Liepagirių kaimais. Kaime yra Narbūčių ežeras, pietiniu pakraščiu kaimas remiasi į Juodkalnio mišką, kaimą kerta Svėdasų˜–Užpalių vieškelis.

Yra 16 sodybų – 33 gyventojai (2001 m.), 22 gyventojai (2011 m.). Priklauso Aulelių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Narbūčiai (Narbucie) minimi Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 m. inventoriuose. Priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Ties XIX–XX a. sandūra Narbūčių kaime buvo 30 kiemų – 186 gyventojai. 1913 m. kilus gaisrui, sudegė pusė kaimo trobesių. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 327 ha žemės. 1923 m. kaime buvo 34 sodybos – 168 gyventojai.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Narbūčių buvo ištremti į Sibirą 4 asmenys.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Pažanga", vėliau, stambinant ūkius, nuo 1950 m. priklausė "Laisvės", nuo 1954 m. – N. Chruščiovo vardo (nuo 1957 m. – "Naujo gyvenimo"), nuo 1975 m. – "Aušros" kolūkiams. Suskaldžius ūkį, nuo 1989 m. kaimas priklsausė Daujočių kolūkiui, kol 1992 m. ūkis iširo.

Priklauso Svėdasų parapijai. Senosios kaimo kapinės Antano Gudonio (1850–1948) iniciatyva atidarytos 1887 m., XX a. antrojoje pusėje buvo nustota jose laidoti, bet XX a. pabaigoje jos vėl atgijo. Kapinės aptvertos mūrine tvora, kapai prižiūrimi. Kapinių centre pastatytas medinis  drožinėtas kryžius (autorius – tautodailininkas Valentas Survila, 2010 m.).

Narbūčiuose 1903 m. gimė agronomas Vladas Bublys, 1907 m. – inžinierius hidrotechnikas Jonas Ziberkas, 1909 m. – pedagogas Kazys Budrys, 1910 m. – inžinierius statybininkas Benonas Ziberkas, 1921 m. – laisvės gynėjas, partizanas Stasys Gimbutis-Rūkas, 1930 m. – pedagogė ir muziejininkė Alma Gudonytė, 1932 m. – zootechnikas mokslininkas Vaclovas Buitvydas, 1946 m. – architektas mokslininkas Leonidas Pranas Ziberkas.