Kaimas Kavarsko seniūnijoje už 8 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Kavarsko. Ribojasi su Veršelių, Sodeliškių, Vaidevučių, Rezgio, Repšėnų ir Malgažatavos kaimais, Diliavietės viensėdžiu. Šiauriniu pakraščiu kaimas glaudžiasi prie Butleriškio miško, rytiniu – prie Janušavos miško.

Yra 25 sodybų – 28 gyventojai (2001 m.), 24 gyventojai (2011 m.). Priklauso Janušavos seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

1744 m. Vilniaus vyskupijos sinodo leidinyje jau minimas Mackeliškių kaimas. Iki 1918 m. kaime buvo grūdų "magazinas", kuriuo naudojosi kaimo ūkininkai. Panaikinus "magaziną", jo pastate jaunimas įsirengė salę su scena. Vaidinimams vadovavo Justinas Pivoras. 1923 m. kaime buvo 55 sodybos – 258 gyventojai. 1934 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 474,02 ha žemės.

Kaime veikė Pavasarininkų organizacija, rengdavo gegužines, įvairias sueigas.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Mackeliškių buvo ištremta į Sibirą 11 asmenų.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Tarybinė daina", vėliau priklausė "Stalino vėliavos", "Pavasario", "Gintaro" kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo.

Priklauso Kavarsko parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, likęs vienas paminklinis kryžius.

Valstybės saugomas kultūros vertybių registro objektas (nuo 2000 m., kodas 1870) archeologijos paminklas (AR79) Mackeliškių akmuo, vadinamas Barboros akmeniu, yra už 3 kilometrų į šiaurę nuo Mackeliškių kaimo, Butleriškių miško 4 kvartale. Riedulys dvišlaitės piramidės formos, 4,2 m ilgio, 4 m pločio ir 2,6 m aukščio. Pasak legendos, tai suakmenėjusi vietinio dvarininko duktė Barbora, kuri nebuvo išleista už beturčio jaunikio.

Mackeliškiuose 1902 m. gimė Nepriklausomybės kovų savanoris, laisvės gynėjas, partizanų būrio vadas Jonas Raudonikis-Patašonas, 1906 m. – pedagogas ir muziejininkas Juozas Šiaučiūnas, 1914 m. – laisvės gynėjas, partizanų būrio vadas Bronius Sudeikis-Čigonas, 1919 m. – jo brolis laisvės gynėjas, partizanų būrio vadas Liudas Sudeikis-Klajūnas, 1920 m. – laisvės gynėjas Anicetas Simanonis-Sigitas, 1943 m. – dailininkas tapytojas Algirdas Šakalys.