Antanas JUSTINAVIČIUS
  Gimimo data: 1862-02-03
Gimimo vietovė: Šeimyniškių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Žemdirbys, knygnešys

2019-07-03   |   Spausdinti

Tėvai: Kazimieras Justinavičius (1826–?) ir Cecilija Tumonytė-Justinavičienė. Buvo vienintelis vaikas šeimoje. Motinai mirus, o tėvui 1871 m. vėl vedus, augo su pamote Pranciška Skėryte-Justinavičiene (apie 1833 – ?).

1862 m. vasario 5 d. Anykščių bažnyčioje jį pakrikštijo vikaras Jonas Jacevičius, krikštatėviai buvo valstiečiai Julijonas Maslauskas ir Juozapota Ražanaitė.

Augo Šeimyniškiuose, vėliau Piktagalio kaime. Savarankiškai pramoko skaityti ir rašyti.

Gyvendamas Pazniokų kaime (Anykščių r.), XIX a. pabaigoje lietuviškos spaudos draudimo metais A. Justinavičius buvo knygnešys, nuo 1883 m. imdavo spaudą iš Stanislovo Didžiulio ir iš Pravydžių knygnešio Dilio, ją platindavo daugiausia Anykščių, Kavarsko, Troškūnų, Traupio ir Andrioniškio valsčiuose. Jis aprūpindavo žmones maldaknygėmis, elementoriais, kalendoriais ir laikraščiais, daugiausia platino "Žemaičių ir Lietuvos apžvalgą".

1899 m. birželio 18 d. Anykščių uriadnikas Litovčikas kratė jo namus ir rado 21 lietuvišką leidinį, tarp jų: "Žemaičių ir Lietuvos apžvalga", leista Tilžėje 1889–1896 m., 1895 metų Nr. 1 (1 egz.), "Lietuviszkas lementorius ir poteriai"  1899 metų (3 egz.).

Rusijos caro 1900 m. gegužės 3 d. paliepimu A. Justinavičius buvo nubaustas keturiolikai dienų arešto valsčiaus daboklėje. Bausmę atliko Anykščiuose, vėliau visus metus buvo stebimas, turėjo slapstytis, bet spaudą platino iki pat jos draudimo panaikinimo 1904 metais, rusų sentikių vis skundžiamas.

Iki gilios senatvės jis gyveno Pazniokuose, turėjo sukaupęs įvairių knygų, kurias duodavo skaityti kaimynams ir pažįstamiems.

A. Justinavičius buvo linksmas, mėgo muziką, turėjo gramofoną.

Laisvalaikiu jis taisydavo knygas arba drožinėdavo iš medžio religinio turinio skulptūrėles.

Susituokė 1888 m. vasario 3 d. Anykščių bažnyčioje (santuoką palaimino vikaras Antanas Čepas), žmona Emilija Vaišvilaitė-Justinavičienė (1857 – po 1922) iš Latavos. Liko našlys. Vaikai: Kazimieras Justinavičius (1888–1897) – mirė vaikystėje, Domicelė Justinavičiūtė-Misienė, Juozapas Justinavičius (1892–1894) – mirė vaikystėje, Anelė Justinavičiūtė-Nedzveckienė (1897 – po 1943).

1936 m. rugpjūčio 6 d. vėl susituokė Dabužių bažnyčioje (santuoką palaimino Bronislovas Masiokas), žmona Rozalija Pazniokaitė-Justinavičienė (1895 – po 1943).

Mirė 1943 m. sausio 1 d. Piktagalio  k. (Anykščių r.). Palaidotas Dabužių (Anykščių r.) kapinėse. Kapą ženklina XXI a. pradžioje pastatytas antkapinis paminklas – rausvas grubaus apdirbimo akmens luitas su iškaltu įrašu šlifuotomis raidėmis "Knygnešys / Antanas Justinavičius". Kapas yra valstybės saugomas istorijos paminklas. 

A. Justinavičiaus gyvenimas ir veikla pristatomi Benjamino Kaluškevičiaus ir Kazio Misiaus žinyne "Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904" (2004 m.) ir šio žinyno 2-ojoje knygoje (2014 m.).