Anykščių krašto vietovių žinynas - http://www.anykstenai.lt/vietoves
TRAKINIAI (Kurklių)
2023-09-27

Kaimas Kurklių seniūnijoje už 8 kilometrų į pietryčius nuo Kurklių. Įsikūręs Virintos upės kairiajame krante, prie kelio Kurkliai–Alanta. Ribojasi su Antanavos, Kukiškio, Kryžokų, Desiukiškių ir Maskoliškio kaimais, Adomavos viensėdžiu, taip pat su Molėtų rajono Mokylių, Klabinių, Zapolės ir Balninkėlių kaimais. Per kaimą teka Virinta – Šventosios kairysis intakas, čia į ją įteka upelis Šventelė. Šiauriniu pakraščiu glaudžiasi prie Desiukiškių miško.

Yra 11 sodybų – 7 gyventojai (2001 m.), 6 gyventojai (2011 m.). Priklauso Kurklių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Rašytiniuose šaltiniuose pažymima, jog 1861 m. Trakinių kaimo valstiečiai baudžiavą ėjo Balninkėlių dvare, kurio savininkas buvo M. Zavadskis. Panaikinus baudžiavą, kaime buvo pradėta savarankiškai ūkininkauti.

Spaudos draudimo metais ir XX a. pradžioje kaime veikė daraktorinė mokykla, čia vaikus pakiemiais mokė daraktoriai: apie 1885–1895 m. – Uršulė Kuktienė (1853–?), paskui Adomas Pilka (1860–?), 1906–1908 m. – Simonas Grudzinskas (1890–?). Vėliau, 1908–1914 m., kaimo mokytojai buvo Boleslovas (1890–?) ir Feliksas (1892–?) Aukštuoliai, kurių troboje iš pradžių ir buvusi slaptoji mokykla. Už tai F. Aukštuolis buvo nubaustas 5 rublių bauda.

Vieša pradinė mokykla Trakiniuose įkurta 1915 m. Simono Žemaičio seklyčioje, pirmasis mokytojas 1915–1916 m. buvo Alfonsas Laukaitis (1895–?), jį pakeitė ir 1916–1918 m. dirbo Pusvaškis (1897–?).

1919 m. spalio 1 d. pradėjo veikti Trakinių pradžios mokykla, įsikūrusi Mykolo Pilkos išnuomotose patalpose, kur veikė 1919–1929 m. Su I–III skyriais dirbo mokytojai: 1919–1920 m. – Povilas Jasiukevičius (1899–?), 1920–1922 m. – Jonas Kukta (1902–?), 1921–1922 m. – Andrius Sadūnas (1897–?). Nuo 1919 m. lapkričio mokykloje veikė ir suaugusiųjų kursai, kuriuos lankė 27 klausytojai. Apie 1922–1925 m. su I–IV skyrių mokiniais dirbo mokytojas Kazys Putrimas (1903–?), 1925–1926 m. – Juozas Savukynas (1904–?). Vos pradėjęs dirbti, jis 1925 m. įvedė mokykloje "vasaros" uniformą, kuri kainavo po 2 Lt ir buvo pasiūta iš naminės drobės. Vėliau Trakiniuose dirbo mokytojai: 1926–1928 m. – Juozas Vildžiūnas (1903–?), 1928–1929 m. – Jonas Petrelis.

1929 m. Trakinių pradžios mokykla buvo perkelta į Antanavos kaimą ir įsikūrė iš Navicko išnuomotose patalpose. Ten dirbo mokytojai: 1929–1930 m. – vėl grįžęs Povilas Jasiukevičius (1899–?), 1930–1931 m. – Inocentas Smetona (1907 – po 1958), 1932–1933 m. – Romualdas Kuzmickis (1911–1990), 1933–1934 m. – Jonas Cimbolaitis (1907–?), 1934–1936 m. – Marytė Adukauskaitė (1912–?), 1936–1937 m. – Skinderienė (1907–?), 1937–1938 m. – Edita Zibolaitė (1912–?), 1938 m. rudenį trumpai Elena Vaitkutė (1917–?), 1938–1941 m. – Vanda Giliaudienė (1909–?). Jai dirbant, 1939–1942 m. kaip atskiras Antanavos pradžios mokyklos komplektas vėl veikė Trakinių pradžios mokykla, įsikūrusi Jono Juškos išnuomotose patalpose, 1941–1942 m. ten dirbo mokytoja Elena Mikeliūnienė (1910–?).

Po Antrojo pasaulinio karo Trakinių pradinė mokykla 1944–1949 m. veikė Jono Vaidakavičiaus namuose, ten dirbo mokytoja Vitalija Palubinskaitė-Kuktienė-Jasiūnienė (1921–1998). 1949–1961 m. Trakinių kaimo vaikai mokėsi Didžiakaimio pradinėje mokykloje. 1961–1974 m., vėl atkūrus šios  mokyklos veiklą, paskutiniąja Trakinių pradinės mokyklos vedėja dirbo mokytoja Marijona Kavaliauskienė (g. 1932 m.), kol liko tik 8 mokiniai ir mokykla 1974 m. buvo uždaryta. 1969–1974 m. mokykla veikė buvusios "Virintos" kolūkio kontoros patalpose Kukiškio kaime.

1923 m. kaime buvo 45 sodybos – 236 gyventojai. 1927 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 597,4 ha žemės. 1939 m. Trakinių kaime buvo 48 kiemai. Kaime veikė grietinės nugriebimo punktas.

Trakiniai turėjo savo kapelą, aktyviai dalyvavo Pavasarininkų draugijos veikloje, veikė dramos ratelis, vadovaujamas mokytojų K. Putrimo bei Vildžiūno.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Trakinių buvo ištremta į Sibirą 14 asmenų. 1945 m. birželio 27 d. prie Trakinių miško NKVD kareiviai apsupo Alfonso Bagdono-Aro būrio partizanus, kautynėse žuvo 32 partizanai.

1949 m. rugpjūčio 16 d. kaimas buvo įjungtas į "Švyturio" kolūkį, 1950–1973 m. priklausė "Virintos", 1973–1992 m. – Kurklių kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo. 1977 m. kaimo žemės buvo melioruojamos.

Priklauso Kurklių parapijai. Senosiose kaimo kapinėse buvo laidojama iki XIX a. pabaigos, vėliau jose imta laidoti tik savižudžius bei nekrikštytus. 1934 m. kaimo jaunimo iniciatyva ten buvo pastatytas betoninis paminklas-kryžius su įrašu postamente: "Kristau, / laimink jaunimą! / 1934 – Švent. – m. / Trakinių / pavasarininkai", jis išlikęs iki šiol. XX a. pirmojoje pusėje kapinės buvo aptvertos, jose vėl iki 1949 m. laidota. Dabar likę keletas antkapinių paminklų, tvora neišlikusi. Kapinėse tipiniu laisvės gynėjo kryžiumi (idėjos autorius – Eligijus Smetona) paženklintas Viktoro Aukštuolio-Don Kichoto (1914–1945) kapas. Kapinėse XXI a. pradžioje įrengta simbolinė kapavietė su akmeniniu paminklu ir įrašu: "Ilsėkitės ramiai / mažieji angelai".

Trakinių kapinių centre įrengtas atminimo monumentas – pastatytas medinis kryžius ant akmenų mūro postamento žuvusiems laisvės gynėjams atminti (autorius – Bronius Tvarkūnas, 2006 m.). Akmens plokštėse, įtvirtintose postamento šonuose, yra iškalti įrašai: fasade – "1945-06-07 / Trakinių kaime žuvę / "Aro" / būrio partizanai / Amankevičius Antanas 1909 / Augutis Kazys / Aviža Valentinas 1918 / Bagdonas Alfonsas "Aras" 1912 / Bagdonas Povilas 1918 / Bagdonas Rapolas "Lapas" 1913 / Barkauskas Juozas 1913 / Barkauskas Adomas 1927", kairiajame šone – "Bundinis Feliksas "Lokys" 1925 / Bundinis Petras "Tetušis" 1899 / Bundinis Vaclovas / Diečkus Jonas 1916 / Gylys Bronius "Beržas" 1920 / Grybas Bronius "Ąžuolas" 1919 / Juodenis Juozas "Lokys" 1917 / Kairys Povilas 1925 / Kiaulevičius Kazys "Žaibas" 1921 / Kiaulevičius Petras "Perkūnas" / Novikas Vytautas "Aidas" 1921", dešiniajame šone – "Pileckas Antanas 1924 / Pilka Ignas 1927 / Pilka Kazys "Ragutis" 1919 / Rasikas Bronius 1922 / Sereikis Petras "Švedas" 1915 / Sejūnas Juozupas Lydys / Sejūnas Simonas / Simanonis Alfonsas / Stimburys Antanas 1920 / Šatkauskas Viktoras 1921 / Šepetka Stasys / Šniuika Juozas 1920 / Taraškevičius Vladas / Zabiela Antanas 1917 / Kukta Bronius 1918 – ž. 1944.12.13 / Kukta Henrikas 1923 – 1944.12.13 / Kukta Petras "Girininkas" / būrio vadas 1920 –1949. 07.12". Mediniam kryžiui sunykus, jo vietoje pastatytas metalinis kryžius (2023 m.).

Archeologijos paminklas Trakinių piliakalnis, vadinamas Milžinkapiu, yra kaimo šiaurės vakarų dalyje, apie 0,3 km į pietvakarius nuo Virintos kairiojo kranto. Jis datuojamas I tūkstantmečio antrąja puse – II tūkstantmečio pradžia. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje tarp griovų į Virintos slėnį, jo aikštelė keturkampė, pailga iš šiaurės į pietus, 20 metrų ilgio ir 12 metrų pločio. Jos pietiniame pakraštyje supiltas 0,8 metro aukščio ir 14 metrų pločio pylimas. Jo 2,5 metro aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 15 metrų ilgio, 8 metrų pločio viršuje ir 3,5 metro gylio griovį, už kurio yra antras kiek lenktas 20 metrų ilgio, 1,5 metro aukščio iš išorės ir 8 metrų pločio pylimas, už kurio yra antro griovio žymės. Aikštelės šiauriniame gale supiltas 0,4 metro aukščio ir 5 metrų pločio pylimas. Šlaitai į slėnį statūs, 10–15 metrų aukščio. Piliakalnis apardytas ariant, apaugęs lapuočiais medžiais randama suardyto kultūrinio sluoksnio liekanų. Į pietvakarius nuo piliakalnio 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė.

Kaime, ties pagrindine kelių sankryža, pastatytas akmuo Trakinių kaimo atminimui (1989 m.). Prie jo pritvirtintas metalinis Gedimino stulpų ženklas ir dvi lentelės su įrašais: "Ukmergės apskritis / Trakinių kaimas / Iki 1861 m. baudžiavą ėjo Balninkėlių dvare / 1927–1929 m. išsikėlė į vienkiemius / 1940 m. buvo 47 vienkiemiai, 212 gyv." ir "Atmink, kai slinko gūdūs vakarai / Ir griuvo žemėn taurūs ąžuolai, / O mirtį nešė tolimi kraštai... / Taip krito Tavo, Lietuva, vaikai!". Ties ta pačia sankryža nuo seno stovėjusio Trakinių kaimo kryžiaus vietoje 1987 m. kunigo Stepono Pilkos iniciatyva ir lėšomis buvo pastatytas naujas medinis kryžius, kuris po mėnesio vandalų buvo sunaikintas. 1989 m. jo vietoje iškilo naujas, stovintis iki šiol, su lentele: "Trakinių / kaimo / atminimui / 1989". Vyskupo Juozapo Kuktos gimtosios sodybos vieta paženklinta kryžiumi.

Mokytojas Stasys Juška rašė Trakinių kaimo istoriją (1986 m.), rankraščiai saugomi A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje. Kraštotyrininkė Anelė Vaidakavičiūtė-Šlaitienė-Pečkaitienė parengė ir išleido kraštotyros ir genealogijos  rinkinį apie Trakinių kaimą "Išėję, bet nepamiršti : trakiniečiai ir Stasys Yla" (2016 m.).

Trakinių kaime nuo 2005 m. rengiamos istorinės-patriotinės jaunimo vasaros stovyklos, nuo 2010 m. išaugusios į nacionalinius Tėvynę mylinčių žmonių sambūrius "Trakinių partizanai" (iniciatorius ir organizatorius – Norbertas Černiauskas).

Trakinių kaimo gyventoja Eugenija Tamulytė-Petrauskienė (g. 1935 m.), pagimdžiusi ir Trakiniuose užauginusi septynis vaikus, apdovanota ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medaliu (2011 m.).

Trakiniuose 1873 m. gimė vyskupas Juozapas Kukta, 1875 m. – spaustuvininkas Martynas Kukta, 1895 m. – laisvės gynėjas, Vyties Kryžiaus kavalierius Povilas Pilka, 1917 m. – kunigas kanauninkas Jonas Pilka ir kunigas Steponas Pilka, 1919 m. – laisvės gynėjas, partizanų būrio vadas Petras Kukta-Girininkas, 1922 m. – pedagogas vadovas Stasys Juška, 1925 m. – inžinierius Adomas Vaidakavičius, 1929 m. – pedagogas vadovas Jonas Kukta, 1931 m. – technologė ir kraštotyrininkė Anelė Vaidakavičiūtė-Šlaitienė-Pečkaitienė, 1935 m. – kalbininkas Alfonsas Pilka, 1948 m. – gydytoja ir visuomenininkė Marija Pilkaitė-Kalvaitienė, 1954 m. – pedagogas Stanislovas Kaulavičius, 1955 m. – inžinierius verslininkas Vidutis Matelis, 1969 m. – kariškis aviatorius Artūras Leita.