Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Teresė Julija MIKELIŪNAITĖ
2020-09-29

Vardas: Teresė Julija
Pavardė: MIKELIŪNAITĖ
Gimimo data: 1928-11-03
Gimimo vieta: Panevėžys

Trumpai:
Muziejininkė, literatė prozininkė ir publicistė, pedagogė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, kraštotyrininkė, vadovė, kultūros organizatorė


Tėvai: Kazys Mikeliūnas (1897–1965) – laisvės gynėjas, Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, ir Ieva Dubauskaitė-Mikeliūnienė (1894–1951). Sesuo Regina Mikeliūnaitė-Karalevičienė (1932–2020) – tarnautoja, broliai Antanas Zenonas Mikeliūnas (1930–1997) – inžinierius, vadovas, ir Marius Mikeliūnas – žurnalistas. Giminaitis (tėvo motinos brolis) Kazimieras Grinkevičius (1867–1941) – kunigas bažnyčios statytojas, švietėjas.

Mokėsi Panevėžio gimnazijoje ir ją baigė. 1948–1953 m. studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą.

1953 m. T. Mikeliūnaitė dirbo Troškūnų (Anykščių r.) vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.

1954–1955 m. ji buvo Troškūnų rajono Liaudies švietimo skyriaus mokyklų inspektorė, 1956–1957 m. – šio rajono Liaudies švietimo skyriaus vedėja. 1958–1959 m. ji dirbo Troškūnų rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja kultūros reikalams, kol po administracinės reformos Troškūnų rajonas buvo panaikintas.

1960–1984 m., iki gyvenimo pabaigos, T. Mikeliūnaitė gyveno ir dirbo Anykščiuose, buvo A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorė.

Jos iniciatyva Anykščių krašte buvo įrengtos naujos muziejinės ekspozicijos ir suformuotas muziejų tinklas. T. Mikeliūnaitės rūpesčiu buvo perdengtas Antano Baranausko klėtelės gaubtas ir konservuota pati klėtelė (1974 m.), restauruota Jono Biliūno memorialinė sodyba, Antano Vienuolio sodyba pritaikyta lankytojų srautui, o 1982 m. restauruotas ir rašytojo namas, sutvarkytas Didžiulių šeimos namas Griežionėlėse, pastatytos naujos administracinės muziejaus patalpos su parodų sale ir fondų saugykla.

1962–1984 m. T. Mikeliūnaitė taip pat buvo Lietuvos paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Anykščių skyriaus tarybos pirmininkė. Ji organizavo kraštotyros ekspedicijas Ažuožerių kaimo istorijai tirti (1972, 1973, 1975 ir 1976 m.), Niūronių kaimo istorijai rinkti (1978 ir 1979 m.).

Ji kelis kartus buvo išrinkta Anykščių rajono Liaudies deputatų tarybos deputate, taip pat buvo lektorė kultūros paminklų apsaugos ir anykštėnų rašytojų atminimo išsaugojimo klausimais, Arklio muziejaus tarybos narė, visuomeninių mokyklų muziejų steigimo iniciatorė.

T. Mikeliūnaitė rašė apsakymus, stilizuotos tautosakos padavimus, publicistikos straipsnius daugiausia apie Anykščių kraštą. Jie buvo publikuoti periodikoje ir rinkiniuose bei padėjo pagrindus Anykščių krašto literatūrinio paveldo tradicijų plėtrai.

Svarbiausios T. Mikeliūnaitės publikacijos:

1968 m. – "Ryški asmenybė" (apie J. Biliūną).

1969 m. – "Jauna senatvė" (apie dainininkę M. Čirlienę), "Koks bus Anykščių šilelis", "Paminklai – ne paminklai".

1975 m. – "A. Baranauskas – poetas".

1977 m. – "Mūsų klasikas" (apie A. Vienuolį).

1979 m. – "Liūdna šypsena" (apie J. Biliūną), "Mokiniai rašytojo memorialiniame muziejuje".

1981 m. – "Ažupių dainininkės" (apie seseris Kairytes), "Į muziejų atėjo lankytojas".

1982 m. – "A. Vienuolis muziejininkas".

1983 m. – "Kas tie muziejai?", "Iš A. Baranausko klėtelės-muziejaus istorijos". 

1984 m. – "Antanas Vienuolis ir Anykščiai".

T. Mikeliūnaitei buvo suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusios kultūros ir švietimo darbuotojos vardas (1983 m.). Ji buvo apdovanota Lietuvos SSR Liaudies švietimo pirmūno (1966 m.) ir Lietuvos SSR Kultūros žymūno (1974 m.) ženkleliais.

Laisvalaikiu domėjosi filosofija.

Šeimos nesukūrė.

Mirė 1984 m. gegužės 18 d. Anykščiuose. Palaidota Panevėžio kapinėse Mikeliūnų šeimos kape. Kapą ženklina vertikalus lauko riedulys su metaliniais ornamentais ir įrašais postamente: "Mikeliūnai / Konstancija –1953 / Ieva 1894–1951 / Kazys 1897–1965 / Teresė 1928–1984 / Zenonas 1930–1997 / Dubauskai / Ipolitas –1936 / Marijona –1943 / Juzefa 1890–1952 / Veronika 1892–1960".

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus administracinis pastatas buvo paženklintas atminimo lenta, primenančia, kad čia dirbo T. Mikeliūnaitė (autorius – Jonas Tvardauskas, 1988 m.), joje buvo išskobtas tekstas: "1960–1984 metais muziejui / vadovavo LTSR nusipelniusi / kultūros švietimo darbuotoja / Teresė Mikeliūnaitė".  Autoriui 1992 m. atnaujinus atminimo lentą, joje liko tekstas : "1960–1984 metais / muziejui vadovavo / Teresė Mikeliūnaitė".

Atminimo lenta nuo 1988 m. žymi ir namą Panevėžyje, Sodų g. 7A, kuriame ji gimė ir augo, joje išskobtas įrašas: "Šiame name 1928 metais / gimė LTSR nusipelniusi / kultūros švietimo darbuotoja / Teresė Mikeliūnaitė".

Po mirties buvo sudarytas ir išleistas T. Mikeliūnaitės literatūrinio palikimo ir laiškų rinkinys "Marčiupio eglė" (1990 m.). A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus išleido jos kūrybos ir prisiminimų rinkinį "Anykščių į nieką nekeisčiau... : Teresės Mikeliūnaitės gyvenimo ir kūrybos pėdsakais" (sudarė Vida Zasienė, 2012 m.).

Išsami T. Mikeliūnaitės kraštotyrinės veiklos apžvalga skelbiama informacinio leidinio "Anykščių kraštotyrininkai : biobibliografinis žodynas" pirmojoje dalyje "Biografijos" (2016 m.) ir antrojoje dalyje "Bibliografinė medžiaga (1889–2017)" (2018 m.).

T. Mikeliūnaitės vardą pasirinko Anykščių Teresės Mikeliūnaitės  kraštotyros draugija (nuo 2012 m., iki tol – Lietuvos kraštotyros draugijos Anykščių skyrius).

Anykščių rajono savivaldybė įsteigė ir nuo 2001 m. kasmet skiria Anykščių rajono Teresės Mikeliūnaitės kultūros premiją įvairiose kultūrinės veiklos srityse ypač pasižymėjusiems anykštėnams ar Anykščių krašto kultūros projektams. Šia premija yra įvertinti:

2001 m. – Vygandas Račkaitis, Milda Telksnytė, Vytautas Germanavičius, Galina Germanavičienė, Anykščių siaurojo geležinkelio muziejinė ekspozicija.

2002 m. – Rimantas Vanagas, Bronė Lukaitienė, Irena Meldaikienė.

2003 m. – Antanas Verbickas, Gintautas Zabiela.

2004 m. – Jonas Junevičius, Gintautas Eimanavičius.

2005 m. – Antanas Tyla, Algirdas Ražinskas.

2006 m. – Stanislovas Petraška, Jūratė Uselienė.

2007 m. – Jonas Tvardauskas.

2008 m. – Raimondas Guobis, Jolanta Pupkienė.

2009 m. premija neskirta.

2010 m. – Vytautas Bagdonas, Juozas Danilavičius.

2011 m. – Dalia Tarandaitė.

2012 m. – Osvaldas Janonis.

2013 m. – Tautvydas Kontrimavičius.

2014 m. – Dalia Bernotaitė-Janušienė.

2015 m. – Tautvilis Uža.

2016 m. – Renata Miškinienė.

2017 m. – Žilvinas Pranas Smalskas.

2018 m. – Jonas Buziliauskas.

2019 m. – Virginijus Strolia.

2020 m. – Jolanta Zabulytė.